Nors Aplinkos ministerijos vadovai plačiai reklamuoja savo veiklą renovacijos srityje, realybė kitokia – daugiabučių namų renovacijos procesas stringa, o atlikti renovavimo darbai ne visada padidina jo energetinį efektyvumą –teigia Lietuvos žaliųjų pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys, Seimui pateikęs įstatymo projektą, kurį priėmus daugiabučių namų savininkams būtų suteikta pasirinkimo laisvė renovaciją organizuoti daug lengviau, keliais etapais, o Europos Sąjungos ir valstybės parama būtų teikiama už pasiektą energetinio efektyvumo klasę. Seimo nariai po pateikimo pritarė šiam įstatymui, jis toliau bus svarstomas Aplinkos apsaugos komitete ir Seimo pavasario sesijoje.
Pasak L. Balsio, priėmus šį įstatymą daugiabučių renovacija būtų įgyvendinama daug paprasčiau ir sklandžiau. Pateiktos pataisos, parlamentaro nuomone, ne tik sukurtų palankią teisinę aplinką namų renovacijos skatinimui, bet ir sudarytų galimybes daugiabučių namų savininkams aktyviau bei drąsiau imtis iniciatyvos, siekiant atnaujinti jų bendrą turtą.
„Didžioji miestuose gyvenančių žmonių dalis gyvena daugiabučiuose, kurie yra statyti dar sovietiniais metais ir yra energetiškai neefektyvūs, neekonomiški. Paskaičiuokime. Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių namų, kuriems reikia renovacijos. Pagal išreklamuotą Aplinkos ministerijos programą, 2015 metais planuojama renovuoti apie 500 daugiabučių namų. Jei renovacija vyks tokiais tempais, kai kurie daugiabučiai sulauks renovacijos tik už 80 metų. Pagal dabartinę tvarką renovacijos projektai yra itin brangūs, siekia iki 2 mln. litų, o tai baugina žmones. Visas projektas turi būti užbaigiamas per dvejus metus, tačiau tokios apimties darbams paprasčiausiai nebeturime kvalifikuotų darbininkų. Energijos taupymas paskaičiuojamas tik teoriniuose investicijos planuose, o atlikus darbus, realus energetinis efektyvumas nebematuojamas, valstybės parama skiriama tiesiog už atliktus darbus. Dėl to atlikti darbai dažnai būna nekokybiški, apšiltintų namų sienos ima pelyti, sutrinka ventiliacija. Mano įsitikinimu, valstybės ir Europos Sąjungos parama turi būti skiriama ne už atliktus darbus, o tik už pasiektą rezultatą, nustatant pasiektą energetinio efektyvumo klasę“, – sakė L. Balsys.
Seimo nario manymu, tokia sistema, kai mokama už pasiektą galutinį rezultatą, įgalintų panaikinti korupcinę ir neskaidrią veiklą, kai darbų eigoje keliskart dirbtinai padidinama darbų sąmata, siekiat gauti didesnes pinigų sumas, kuriomis, galimai, dalinamasi su pinigus skirstančiais valdininkais.
L. Balsys naujai pateiktu įstatymo projektu siūlo, jog gyventojai turėtų galimybę pasirinkti, kurį renovacijos variantą rinktis: dabar galiojantį – nelankstų, ar naujovišką, kuris įgalintų darbus atlikti etapais, pigiau, ir valstybės paramą gaunant už kiekviename etape pasiektą energijos taupymo klasę.
„Priėmus mano siūlomą įstatymo pataisą gyventojams bus suteikta galimybė renovuoti savo daugiabutį ne iškart įgyvendinant visą projektą, kuris trunka dvejus metus, o renovaciją atlikti etapais. Pavyzdžiui, daugiabučio namo gyventojai sugalvojo, kad jiems reikia sutvarkyti šilumos mazgą, pakeisti langus, apšiltinti stogą ir pasiekti, pavyzdžiui, C klasės energetinį efektyvumą. Tai padarę jie gautų įstatyme numatytą valstybės kompensaciją. Galbūt vėliau jie norės siekti aukštesnės energetinės klasės, o po renovacijos ją pasiekę – vėl gaus atitinkamą kompensaciją už kito etapo rezultatą. Galbūt kai kurių daugiabučių gyventojai, pirmuosiuose renovacijos etapuose sutvarkę šilumos mazgą, šilumos mazgo apskaitą, pakeitę langus ir duris, apšiltinę tik stogą ir, pavyzdžiui, šiaurinę namo sieną, pasieks juos tenkinančią energijos efektyvumo klasę, mokės už šilumą pigiau ir tolesnės investicijos į pastato išorės apšiltinimą nebeturės didesnės prasmės. Šis įstatymo projektas suteiks galimybę daugiabučių namų butų savininkams, įgyvendinantiems renovacijos projektą, darbus atlikti daug lanksčiau, dalimis, pasirenkant, kokie energiją taupantys darbai turėtų būti atlikti pirmiausiai. Taip renovacija vyks greičiau, kokybiškiau ir pigiau, o visos Lietuvos mastu sutaupysime didžiulius energijos kiekius, sutaupytus kurui pinigus galėsime skirti kitiems svarbiems tikslams“, – teigė L. Balsys.
