Velykų stalas dažnai asocijuojasi su margučių kova: kieno margutis gražesnis, stipresnis ar unikalesnis. Tačiau šis šventinis atributas – kur kas daugiau nei tik estetinė varžybų arena. Tai mūsų pasirinkimo erdvė, kurioje mes, kaip vartotojai, galime nuspręsti, kokią pasaulio versiją norime matyti.
Ar remsime atsakingą, tvarią gamybą, ar tiesiog pasirinksime pigų, patogų ir dažnai brutaliai išgautą produktą? Pasirinkdami, ką dedame į lėkštę, mes tiesiogiai palaikome maisto gamybos politiką – atsakingą ar vykdomą bet kokia kaina.
Kiaušinių pasirinkimas – kasdieninis politinis veiksmas
Perkant kiaušinius, mes ne tik sprendžiame, ką valgyti, bet ir kokias gamybos praktikas remiame. Kiekvienas kiaušinis turi savo etiketę, t.y. yra paženklintas numerius, kuris pasako, kokiomis sąlygomis jį išperėję vištos buvo laikomos:
- „0“ – ekologiškai laikomos vištos
- „1“ – laisvai laikomos vištos
- „2“ – vištos laikomos ant kraiko
- „3“ – vištos laikomos narvuose
Kiaušiniai su numeriu „3“ išperėti vištų, kurios praleidžia visą gyvenimą siauruose narvuose, neturėdamos galimybės laisvai judėti, išskleisti sparnų ar patenkinti natūralių elgesio poreikių. Tokios sąlygos joms sukelia nuolatinį stresą, sužalojimus ir skausmą. Šios vištos dažnai gyvena tik 1–2 metus, nors natūraliomis sąlygomis galėtų pasiekti 10 metų amžių. Be to, narvų dugnas, dažnai pagamintas iš vielinių grotelių, sukelia pėdų sužalojimus ir kaulų trapumą.
Ir tai nėra tik etinis klausimas – šios žiaurios sąlygos turi tiesioginį poveikį ir mūsų sveikatai. Dėl menko judėjimo ir prastos mitybos vištos tampa silpnos, jų kūnuose kaupiasi antibiotikai, hormonai, kitos kenksmingos medžiagos, kurios per vištieną ir kiaušinius neigiamai veikia mūsų organizmą.
Pasirinkdami tokius kiaušinius, mes remiame gamybą, kuri yra kenksminga tiek gyvūnams, tiek mums.
Pokyčiai Lietuvoje ir atsakingi sprendimai
Lietuvoje situacija palaipsniui keičiasi.
2023 m. duomenimis 76 proc. paukštininkystės ūkių jau perėjo prie alternatyvių vištų laikymo sąlygų, tačiau reikalinga stipresnė valstybės politika, kad ši tendencija taptų norma.
Didieji prekybos tinklai taip pat reaguoja į visuomenės poreikį atsakingiems produktams: nuo šių metų „Lidl“ ir „Maxima“ visiškai nebeprekiauja narvuose laikomų vištų kiaušiniais. „Rimi“ 2023 m. pasiekė daugiau nei 60 % ne narvuose laikomų kiaušinių savo asortimente. Tai rodo, kad vartotojų spaudimas gali paskatinti rinkos pokyčius. Tačiau ne visi tinklai seka šiuo pavyzdžiu – „IKI“ ir „Norfa“ vis dar nesiima ryžtingų veiksmų. Šiuo atveju, mūsų balsas kaip pirkėjų yra svarbus, nes tik nuoseklus reikalavimas gali padėti pasiekti reikšmingų pokyčių.
Margučių marginimas – senųjų tradicijų ir ekologijos sinergija
Kiaušinių pasirinkimas nėra vienintelis mūsų atsakomybės ženklas Velykų metu.
Tradicija kiaušinius marginti gali būti ne tik kūrybiška, bet ir duoti atsaką komercializuotai cheminių produktų vartojimo kultūrai.
Skirtingai nei sintetiniai dažai ir blizgučiai, kurie dažnai siūlomi parduotuvėse, natūralūs, mūsų senolių naudoti dažai yra daug saugesni. Svogūnų lukštų, raudonojo kopūsto, burokėlių, kavos, prieskonių ar augalų pagalba išgautos spalvos labiau apsaugo sveikatą, piniginę ir prisideda prie nuotekų švaros.
Pamėginkite – ciberžolė suteikia ryškią geltoną spalvą, o raudonasis kopūstas – mėlyną arba violetinį, priklausomai nuo pH lygio. Burokėliai suteikia raudoną ar rožinę spalvą, mėtos ir špinatai – žalią, o ramunėlės – švelnią geltoną.
Sintetiniai dažai paprastai pripildyti kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip švinas ir kadmis, į mūsų organizmą patenka per odą ir maistą, sukeldami ilgalaikį pavojų mūsų sveikatai. Be to, šie cheminiai junginiai patenka į gamtą, kur didina taršą ir apsunkina nuotekų valymo sistemas.
Politikos vaidmuo – skatinti atsakingą gamybą ir vartojimą
Valstybė turėtų užtikrinti, jog gyvūnams ir aplinkai draugiški pasirinkimai būtų lengvai pasiekiami, įperkami ir turėtų prioritetą. Politikai turi skatinti tvarų maisto gamybos modelį per subsidijas, mokesčių lengvatas ir griežtesnius gamybos standartus. Tai apima ne tik kiaušinių gamybą, bet ir visą maisto pramonę, kurioje tvarūs ir etiniai sprendimai turi tapti norma.
Jei nesugebame priimti principingų sprendimų dėl vištų laikymo, kas toliau? Jei nesugebame susitvarkyti su šiuo vienu iš kasdienių pasirinkimų, kaip spręsime sudėtingesnes problemas, tokias kaip klimato kaita ar oro tarša? Mūsų gebėjimas priimti tvarius sprendimus pradeda nuo šių mažų, bet svarbių pasirinkimų.
Tegul Velykų stalas ir margučių marginimas tampa ne tik tradicijų puoselėjimu, bet ir politinio pokalbio pradžia apie atsakingą vartojimą ir tvarų gyvenimą.
Arūnas Kymantas yra vadybos analitikas, Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus narys
