Žmogaus teisių ekspertas Martynas Norbutas inicijuoja peticiją, kuria valstybės institucijos raginamos kurti integracijos politiką, paremtą realiomis galimybėmis žmonėms įsitraukti į visuomenės gyvenimą, o ne sankcijomis ar grasinimais nepratęsti leidimų gyventi šalyje.
Peticija pristatoma kaip alternatyva prieš daugiau nei mėnesį Vilniaus mero Valdo Benkunsko inicijuotai kampanijai, kuria siūloma po trejų metų susieti leidimų gyventi Lietuvoje pratęsimą su privalomu lietuvių kalbos mokėjimu ne žemesniu nei A2 lygiu.
Peticija adresuota Premjerei, Seimo nariams, Vidaus reikalų ministerijai ir savivaldybėms. Ja institucijos raginamos užtikrinti nemokamus ir lankstaus grafiko lietuvių kalbos kursus, įpareigoti darbdavius sudaryti galimybes darbuotojams mokytis kalbos darbo metu, stiprinti apsaugą nuo darbuotojų išnaudojimo, plėsti socialinių ir teisinių paslaugų prieinamumą užsienio kalbomis, investuoti į bendruomenines atvykusiųjų integracijos programas.
Pasak peticijos autoriaus M. Norbuto, šiandien integracijos klausimai Lietuvoje vis dažniau naudojami politinei įtampai kurstyti, vietoje realių problemų sprendimo.
„Lietuvių kalba labai svarbi, tačiau žmonės jos mokosi daug sėkmingiau tada, kai jaučiasi saugūs, turi stabilias darbo sąlygas ir nėra paliekami socialinėje atskirtyje. Integracija neveikia per grasinimus ar baudimo logiką“, – sako M. Norbutas.
Anot jo, dalis politikų sąmoningai kuria įspūdį, kad integracijos problemos kyla vien dėl migrantų sąmoningo nenoro integruotis.
„Tai politiškai patogu, bet neturi daug bendro su realybe. Žmonės dirba po 10–12 valandų per dieną, susiduria su išnaudojimu, siekdami sutaupyti gyvena susispaudę grupėmis, neturi galimybės lankyti kalbos kursų, o valstybė metų metus nesukūrė veikiančios integracijos sistemos“, – teigia jis.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad partija palaiko šią iniciatyvą ir prisideda prie jos viešinimo, nes Lietuvai reikia ne emocijomis grįstos baimės politikos, o ilgalaikių sprendimų.
„Vilniaus meras Valdas Benkunskas jau faktiškai pradėjo savo rinkimų kampaniją migrantų ir musulmonų bendruomenių sąskaita. Vietoje sprendimų visuomenei siūlomi emociniai priešai, o sudėtingos socialinės problemos redukuojamos iki baimės politikos. Tai ne atsakinga lyderystė, o bandymas politinį kapitalą krautis iš visuomenės susipriešinimo. Saugesnė visuomenė kuriama ne per gąsdinimą ar žmonių skirstymą į „savus“ ir „svetimus“, o per veikiančią integraciją, stiprias bendruomenes ir socialinį saugumą“, – sako I. Budraitė.
Lietuvos žaliųjų partijos tarybos vadovas dr. Svajūnas Plungė sako, kad politikų flirtas su ksenofobinėmis nuotaikomis ilgainiui gali turėti ir platesnių pasekmių Lietuvos saugumui.
„Negalime vienu metu prašyti NATO partnerių solidarumo ir tuo pačiu viešojoje erdvėje demonizuoti jų religiją ar kultūrą. Turkija yra viena svarbiausių NATO valstybių, kurios kariai saugo ir Baltijos šalių oro erdvę. Todėl politikų bandymai rinktis pigų populiarumą kurstant įtarumą musulmonams yra ne tik morališkai problemiški, bet ir politiškai neatsakingi“, – teigia S. Plungė.
Peticija jau išsiųsta Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai bei savivaldybėms. Visuomenė taip pat kviečiama išreikšti palaikymą iniciatyvai pasirašant peticiją internetu.
