Šeštadienį prie Vyriausybės rūmų Vilniuje Lietuvos žaliųjų partija surengė protesto performansą „Laikas tirpsta“. Tirpstantys ledo luitai ir simbolinė kartuvių kilpų instaliacija vaizdavo žmonių pažeidžiamumą klimato krizės akivaizdoje. Tarptautinę kovos su klimato krize dieną akcijos dalyviai reikalavo, kad valstybės saugumo politika apimtų ir pasirengimą klimato grėsmėms, ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.
Vinco Kudirkos aikštėje skambėjo tiksintis laikrodis, o ant kartuves primenančios instaliacijos buvo užrašyta: „Politinis delsimas klimato krizės akivaizdoje – kilpa mūsų ateičiai.“ Ant tirpstančių ledo luitų stovėję savanoriai su simbolinėmis kilpomis aplink kaklą vaizdavo žmoniją, kuriai senkantis laikas ir politinių veiksmų stoka kelia vis didesnę grėsmę. Jų laikomi plakatai skelbė: „Mūsų ateitis tirpsta belaukiant“ ir „Ambicingos klimato politikos reikia dabar“.
Akcijos iniciatorė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigė, kad Lietuvoje klimato krizė vis dar nesulaukia jos mastą atitinkančio politinio dėmesio. Pasak jos, proginius Klimato savaitės renginius turi lydėti sprendimai dėl investicijų, infrastruktūros ir žmonių apsaugos.
„Vyriausybė biudžetą pristato žodžiais „Saugus žmogus – saugi valstybė“. Sutinkame. Tik norime, kad šis pažadas galiotų ir tada, kai užklumpa audra, kai namuose nėra kaip atsivėsinti, kai sąskaita už šildymą suryja pinigus, skirtus maistui. Saugumas negali būti paslauga tik tiems, kurie ją įperka“, – sakė I. Budraitė.
Priklausomybė nuo iškastinio kuro – ir sąskaitų, ir saugumo klausimas
Žaliųjų teigimu, rugpjūčio audros sukelti elektros tiekimo sutrikimai, karščio poveikis sveikatai, pajūrio ardymas ir žemės ūkiui žalą darančios sausros bei liūtys rodo būtinybę stiprinti šalies atsparumą. Kartu būtina mažinti iškastinio kuro naudojimą, kuris prisideda prie klimato kaitos ir daro gyventojus pažeidžiamus energijos kainų šuoliams.
„Pabrango nafta – daugiau mokame degalinėje. Pabrango dujos – brangsta šildymas, trąšos, maistas. Kažkas pradeda karą, užsuka tiekimą ar sudaro naują sandorį, o sąskaita ateina mums. Tai iškastinio kuro infliacija. Renovuoti namai, vietinė švari energetika ir patogus viešasis transportas mažintų šią priklausomybę. Norime, kad Vyriausybė klimato politiką laikytų saugumo politika“, – pabrėžė I. Budraitė.
Partija ragina spartinti renovaciją, viešąjį transportą laikyti nacionalinės svarbos prioritetu, stiprinti elektros tinklų atsparumą, saugoti miškus ir brandžius miesto medžius, padedančius mažinti karščio poveikį.
Popovaitė: individualūs pasirinkimai politinių sprendimų nepakeis
Akcijoje kalbėjusi sociologė dr. Inga Popovaitė atkreipė dėmesį į visuomenės pripratimą prie klimato grėsmių ir atsakomybės perkėlimą pavieniams žmonėms.
„Kol visi pešasi dėl dėmesio, ledas tirpsta ir kilpa veržiasi. Klimato krizė nėra atskira vien Gretos Thunberg ar žaliųjų problema. Ji paliečia maisto tiekimą, ekonomiką, sveikatą ir saugumą. Individualūs pasirinkimai mūsų nuo simbolinės kilpos neišgelbės. Reikia politinės valios mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir priversti didžiausius teršėjus atsakyti už savo veiklą“, – sakė dr. I. Popovaitė.
Jos teigimu, kalbant apie pažangą ir ekonomikos augimą, būtina vertinti ir jų aplinkosauginę kainą, o klimato politikos sėkmės negalima grįsti vien gyventojų pastangomis keisti vartojimo įpročius.
Norbutas: klimato lyderystė turi atsispindėti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkėje
Buvęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas pabrėžė artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai reikšmę. Jo teigimu, saugumo, atsparumo ir paramos Ukrainai siekiai turi būti nuosekliai siejami su energetine pertvarka ir klimato politika.
„Negalime kalbėti apie saugią Europą ir kartu palikti ją priklausomą nuo iškastinio kuro tiekėjų sprendimų. Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkėje turi atsirasti aiškūs siekiai: spartesnė švarios energetikos plėtra, mažesnis iškastinio kuro poreikis ir daugiau investicijų į apsaugą nuo klimato ekstremumų. Parama Ukrainai ir Europos energetinė nepriklausomybė turi stiprinti viena kitą. Lietuva turi telkti šiai krypčiai politinę valią“, – teigė M. Norbutas.
Protesto dalyviai reikalauja, kad Vyriausybė viešai įvardytų konkrečius darbus, jų finansavimą, įgyvendinimo terminus ir atsakingas institucijas. Klimato grėsmių mažinimas ir pasirengimas jų padariniams, organizatorių teigimu, turi tapti nuolatiniu valstybės prioritetu, o aplinkos apsauga, socialinis teisingumas ir žmonių saugumas būtų sprendžiami kartu.
Protesto performansas surengtas spalio 24-ąją, Tarptautinę kovos su klimato krize dieną, Lietuvoje baigiantis Klimato savaitei.
