Spalio 1-ąją Europos aikštėje vykusio protesto „Vilnius – jau malkų sostinė?“ dalyviai susirinko su malkomis ir plakatais, ragindami sostinės valdžią imtis sisteminių medžių apsaugos pokyčių. Po protesto savivaldybei išsiųstas dešimties reikalavimų dokumentas, apimantis būtiną miesto valdymo prioritetų kaitą, miesto planavimą, medžių priežiūrą, jų apsaugą statybų metu bei po jų ir atsakomybę už padarytą žalą.
Žalias miestas negali likti tik viešaisiais ryšiais
Protestą organizavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad problema nėra gražių principų trūkumas – savivaldybės dokumentuose jau kalbama apie augančių medžių išsaugojimą, žaliuosius koridorius ir vientisą želdynų sistemą. Tačiau šie principai pernelyg dažnai nelemia konkrečių projektavimo ir statybų sprendimų.
„Malkos šiandien buvo ne dekoracija, o perspėjimas. Kai mieste politiniu prioritetu laikomos statybos, trinkelės ir asfaltas, medžiai tampa kliūtimi ir virsta malkomis. Žalias miestas negali būti vien viešųjų ryšių akcija. Medžių išsaugojimo ir biologinės įvairovės atkūrimo tikslai turi atsispindėti biudžete, administracijos struktūroje, projektavimo sąlygose ir rangovų atsakomybėje“, – sako I. Budraitė.
Protesto dalyviai reikalauja miesto medžius ir želdynų sistemą oficialiai pripažinti strategine Vilniaus klimato infrastruktūra. Planuojant gatves, pastatus, transporto infrastruktūrą ir viešąsias erdves turėtų būti vertinamas poveikis ne tik pavieniams medžiams, bet ir lajai, šaknynui, dirvožemiui, biologinei įvairovei, lietaus vandens sulaikymui bei miesto mikroklimatui.
Taip pat siūloma per šešis mėnesius atlikti nepriklausomą savivaldybės medžių priežiūros funkcijų ir darbo krūvio auditą, o jo pagrindu įsteigti ne mažiau kaip 15 naujų nuolatinių etatų arboristams, ekologams, kraštovaizdžio ir projektų priežiūros specialistams. Miestas turėtų kasmet viešai skelbti atnaujintus duomenis apie medžių būklę, lajos dangą, kirtimus, nykimą, atsodinimą ir priežiūrą.
Žala išryškėja, kai statybvietės jau nebėra
Proteste kalbėjęs buvęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas atkreipė dėmesį, kad statybų metu padaryta žala medžiui dažnai tampa matoma ne iš karto. Formali kamieno apsauga dar nereiškia, kad išsaugoma šaknų sistema ir tinkama medžio augavietė.
„Medį galima apkalti lentomis ir projekto dokumentuose pažymėti kaip išsaugotą. Tačiau jeigu šalia važinėja sunkioji technika, suslegiamas gruntas, nukapojamos šaknys ar pakeičiamas vandens režimas, medis gali pradėti nykti tik po kelerių metų. Tuo metu statybvietės jau nebėra, projektas užbaigtas, o atsakomybė ištirpusi. Todėl medžių būklę būtina fiksuoti prieš darbus, vertinti jų metu ir stebėti mažiausiai penkerius metus po projekto pabaigos. Jei medis žūsta dėl statybų, už tai turi atsakyti rangovas ar projekto vystytojas“, – sako M. Norbutas.
Savivaldybei siūloma viešųjų pirkimų ir rangos sutartyse iš anksto numatyti penkerių metų medžių būklės stebėseną, finansines garantijas ir atsakomybės mechanizmus. Darbus šaknų zonose turėtų prižiūrėti nepriklausomi specialistai tuo metu, kai dar galima sustabdyti žalą, o ne tik užbaigus projektą.
Protesto dalyviai taip pat reikalauja laikino brandžių ir ekologiniu, kraštovaizdžio ar dendrologiniu požiūriu vertingų medžių kirtimo moratoriumo infrastruktūros projektuose. Išimtis būtų taikoma tik tais atvejais, kai nepriklausomas arboristas nustato tiesioginį pavojų žmonių saugumui. Prieš priimant sprendimą kirsti turėtų būti viešai įvertintos visos galimybės medį išsaugoti.
Pirmiausia išsaugoti, tik tada kompensuoti
Kita reikalavimų dalis skirta miesto žaliųjų koridorių atkūrimui, naujų medžių augaviečių kokybei, apsaugai nuo kelių druskos ir lietaus vandens panaudojimui. Rekonstruojant gatves, šaligatvius, skverus ir parkus siūloma kietąsias dangas, kur įmanoma, keisti vandeniui pralaidžiomis, įrengti lietaus sodus bei nukreipti vandenį į medžių šaknų zonas.
Anot Lietuvos žaliųjų partijos atstovų, naujai pasodintas medis turėtų būti laikomas atliktu darbu ne jo įkasimo dieną, o tik užtikrinus tinkamą augavietę ir bent penkerių metų priežiūrą. Jau artimiausią žiemą siūloma pradėti sisteminę medžių apsaugos nuo kelių druskos programą.
„Brandus medis gatvę vėsina šiandien. Naujai pasodintas medelis, jeigu išgyvens, panašią funkciją galės atlikti tik po kelių dešimtmečių. Todėl pažadas atsodinti negali tapti patogiu leidimu nukirsti. Principas turi būti paprastas: pirmiausia išsaugoti, tik tada kompensuoti“, – pabrėžia I. Budraitė.
Pasak organizatorių, šiais reikalavimais nesiekiama stabdyti miesto plėtros. Siekiama pakeisti praktiką, pagal kurią medis pirmiausia vertinamas kaip kliūtis infrastruktūrai, o jo ekologinė, klimatinė ir socialinė vertė prisimenama tik skaičiuojant kompensaciją už nukirtimą. Medžių išsaugojimas turi tapti prioritetu, pagal kurį vertinami statybos projektai.
Visas dešimties reikalavimų dokumentas po protesto oficialiai išsiųstas Vilniaus miesto savivaldybei. Protesto dalyviai reikalauja, kad siūlomi pokyčiai būtų įtvirtinti savivaldybės tarybos sprendimuose, biudžete, administracijos struktūroje, projektavimo bei viešųjų pirkimų sąlygose ir viešai skelbiamuose metiniuose rodikliuose.
