You are currently viewing I. Kleinaitė: Ką rinkti Vilniaus meru, jei esi žaliasis?
Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašo lyderė, kandidatė į Vilniaus meres

I. Kleinaitė: Ką rinkti Vilniaus meru, jei esi žaliasis?

Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašo lyderė, kandidatė į Vilniaus meres
Lietuvos žaliųjų partijos Valdybos narė, GYVA.LT įkūrėja Indrė Kleinaitė

Kovo 15 d., sekmadienį, du liberalai – dabartinis meras Artūras Zuokas ir Seimo narys, buvęs Lietuvos laisvos rinkos instituto vadovas Remigijus Šimašius – rungsis dėl Vilniaus miesto vairo.

Jei nesi liberalas, pasirinkimas nėra lengvas. Žaliesiems rinka nėra karalius, o tik tarnas, kuris turėtų tarnauti visuomenei, o ne atvirkščiai. Verslas nesprendžia visų visuomenės problemų, o dažnai privatūs interesai yra iškeliami aukščiau viešų.

Laisvos rinkos advokatai dažnai sako, kad viešas sektorius iš esmės negali būti efektyvus, todėl jį reikia mažinti, o pagrindines funkcijas atiduoti į privačias rankas. Tad įsileisti liberalą į viešąjį sektorių yra tas pats, kaip leisti vilkui prižiūrėti avių bandą. Arba kaip vegetarui patikėti iškepti gerą steiką.

Laisvos rinkos teorija neatlaikė nei akademinės kritikos, nei realybės testo. Kaštų eksternalizavimas privedė prie klimato kaitos, tad natūralu, kad žaliųjų pažiūrų rinkėjams rūpi kaip kandidatai suvokia klimato kaitos politiką miestų lygmenyje.

GYVA.LT kandidatams į mero postą uždavė tris klausimus. Pirmuoju klausimu norėjom sužinoti kandidatų požiūrį į klimato kaitą, antruoju– suprasti, ar žada skirti institucinių išteklių darnaus miesto tikslų įgyvendinimui, o trečiuoju – sužinoti, kaip kandidatas suvokia save kaip politinį lyderį.

Klimato kaitą galima traktuoti kaip grėsmę, tačiau galima traktuoti ir kaip galimybę transformuoti savo miestą. Kuris iš kandidatų yra geriau pasirengęs tai padaryti? Spręskite patys.

GYVA.LT klausimai kandidatams į Vilniaus merus A. Zuokui ir R. Šimašiui:

GYVA.LT: Ką manote apie Vilniaus siekį vėliausiai iki 2050 m. atsisakyti iškastinio kuro ir tapti taip vadinamu low-carbon miestu? Kiek dėmesio šiam klausimui skirsite būdamas meru 2015-2019 m?

A.Z.:Mano iniciatyva Vilnius jau dabar yra pasirašęs ,,Merų paktą’’, pagal kurį miestas yra įsipareigojęs iki 2020 m. bent 20 proc. sumažinti CO2 emisijas. Tai nėra labai ambicingas siekis, todėl miestas taip pat dalyvauja ir kitose tarptautinėse klimato kaitos programose, pvz. Carbon War Room. Kad iki 2050 m. Vilnius arti 100 proc. sumažintų emisijas, iki 2030 m. tai turėtų padaryti bent 50 proc. Naujuoju periodu planuojame paruošti ilgalaikę strategiją su konkrečiomis priemonėmis, kad tai pasiekti.

R.Š.:Būtų fantastiška, kad ne tik Vilnius, bet ir visa Lietuva būtų low-carbon šalis.

GYVA.LT: Vilniaus savivaldybėje nėra darnaus miesto vystymosi departamento, kuris būtų atsakingas už sistemišką darnaus miesto tikslų siekimą. Ar Jūsų ateities darbų vizijoje yra numatyta įkurti tokį departamentą?

A.Z.: Taip, esame numatę tą padaryti reorganizuojant esamą struktūrą.

R. Š.:Taip, tai yra planuojama.

GYVA.LT: Jei reikėtų vienu ar keliais žodžiais apibūdinti savo politinį charakterį ar savo kaip lyderio veikimo logiką, kokie tai būtų žodžiai?

A.Z.:Laikau save atsakingu liberalu, kuris mano, kad ir viešoji vadyba gali būti efektyvi. Kaip lyderis, esu telkiantis, turintis idėjų, atviras kritikai ir diskusijoms.

R. Š.:Niekada nedariau kompromisų su savo sąžine, to nedarysiu ir ateityje. Gyvenime vadovaujuosi principais – įsiklausyk, argumentuok, veik!

Ką sako kandidatų atsakymai?

Akivaizdu, kad nė vienas kandidatas neneigia klimato kaitos. Tai yra gerai. Iš atsakymų aišku, kad būdamas meru A. Zuokas ne kartą su šiuo klausimu susidūrė, tuo tarpu R. Šimašiaus entuaziaztingame atsakyme galima pasigesti jo paties asmeninės atsakomybės. Na bet tai galima paaiškinti laiko stoka atsakant į klausimus. Tačiau toks pasiaiškinimas netiktų, jei šiam prioritetiniui klausimui kadencijos metu būtų skiriama mažai laiko.

Abu kandidatai išreiškė viziją dėl tikslingesnio institucinių išteklių mobilizavimo siekiant darnaus miesto vystymosi tikslų. Tai irgi yra gerai. Jei turi viziją, bet nesuformuoji komandos, kuri atsakinga už konkrečių tikslų pasiekimą, tai tavo vizija tėra tušti rinkiminiai pažadai.

Įdomiausia sužinoti kaip kandidatai suvokia save kaip lyderį. Pagal A. Zuoko atsakymą galima spręsti, kad dabartinio mero liberalios pažiūros yra gerokai apšlifuotos. Jis liberalas, bet atsakingas ir nepriimantis laisvos rinkos dogmos, kad viešasis sektorius pagal apibrėžimą yra neefektyvus. Tarsi supratęs, kad vilkas nėra geriausias avių bandos piemuo, jis siekia save pozicionuoti kitaip. Vieną svarbiausių savo skirtumų su R. Šimašiumi lrytas.lt interviu jis įvardina požiūrį į savanaudiškumą ir socialiai atsakingą verslą. A. Zuokas neigia pagrindinę laisvos rinkos teorijos dogmą, kad savanaudiškumas atneša daugiausia naudos visuomenei, kai tuo tarpu R. Šimašius 2006 m. žurnale “Veidas” išreiškė savo palaikymą šiam teiginiui. Dabar R. Šimašius atsiriboja nuo šio teiginio, ir teigia, kad A. Zuokas ištraukė jį iš konteksto ir naudoja grynai rinkiminiais tikslais. Žinant, kad šis teiginys yra vienas pagrindinių laisvos rinkos teorijos postulatų, galime fiksuoti įdomų istorinį lūžį ir galbūt net teigti, kad liberalizmo pamatai Lietuvoje griūna, o galbūt – kad liberalizmas transformuojasi?

R. Šimašiaus atsakymo apie tai, kaip jis save suvokia kaip lyderį, negali tiesiogiai lyginti su A. Zuoko atsakymais, nes į šį klausimą jis atsako kitaip. Principai geri, kaip lyderis R. Šimašius siekia įsiklausyti, tačiau iš atsakymų neaišku ar įsiklausyti siekiama, kad išgirstų ar kad paskui galima būtų geriau kontraargumentuoti, ir veikti pagal originalią nuomonę. Jei taip, tai panašu, kad Vilnius gali turėti sąžiningą, nors ir gan užsispyrusį merą, o ar tai gerai, ar blogai priklausys nuo konteksto.

Tad kurį iš šių kandidatų geriau rinkti Vilniaus meru? Ar jau gerokai mėtytą vėtytą su skaudžiomis reputacinėmis mėlynėmis dabartinį merą A. Zuoką, kuris tarsi ir tolsta, bet vis dar galutinai neišsižada liberalizmo, ar taip pat viešojo sektoriaus valdymo jau paragavusį liberalą R. Šimašių, kuris lyginant su A. Zuoku Vilniaus valdymo kontekste gali atrodyti kaip A. Guogos rankomis parduodama katė maiše su užrašu „Viskas bus gerai?“ Kuris iš jų būtų geresnis žaliųjų miesto tikslų įgyvendintojas?

Pradžia Naujienos Projektai Kontaktai En Apie Gyva Vizija Iniciatyva Filosofija Žmonės Draugai Parama Gyva kolekcija Maisto produktai Odos priežiūra Straipsniai Energetika GMO Politika Ekonomika Klimato kaita Atsakingas vartojimas Verslas Švietimas Kultūra Architektūra Sveikata Kiti Nuorodos Knygos Filmai Žurnalai Tinklalapiai Žmonės Organizacijos Studijos GYVA.LT Facebook’e Naujienų archyvas Naujienlaiškio prenumerata RSS Skirkite 2% savo pajamų mokesčių GYVA.LT PradžiaNaujienosSpausdinti Ką rinkti Vilniaus meru, jei esi žaliasis? Kovo 15 d. du liberalai – dabartinis meras Artūras Zuokas ir Seimo narys, buvęs Lietuvos laisvos rinkos instituto vadovas Remigijus Šimašius – rungsis dėl Vilniaus miesto vairo. Abu kandidatai yra liberalai, tad kurį iš jų rinktis, jei laikai save žaliuoju? Jei nesi liberalas, pasirinkimas nėra lengvas. Žaliesiems rinka nėra karalius, o tik tarnas, kuris turėtų tarnauti visuomenei, o ne atvirkščiai. Verslas nesprendžia visų visuomenės problemų, o dažnai privatūs interesai yra iškeliami aukščiau viešų. Laisvos rinkos advokatai dažnai sako, kad viešas sektorius iš esmės negali būti efektyvus, todėl jį reikia mažinti, o pagrindines funkcijas atiduoti į privačias rankas. Tad įsileisti liberalą į viešąjį sektorių yra tas pats, kaip leisti vilkui prižiūrėti avių bandą. Arba kaip vegetarui patikėti iškepti gerą steiką. Laisvos rinkos teorija neatlaikė nei akademinės kritikos, nei realybės testo. Kaštų eksternalizavimas privedė prie klimato kaitos, tad natūralu, kad žaliųjų pažiūrių rinkėjams rūpi kaip kandidatai suvokia klimato kaitos politiką miestų lygmenyje. GYVA.LT kandidatams į mero postą uždavė tris klausimus. Pirmuoju klausimu norėjom sužinoti kandidatų požiūrį į klimato kaitą, antruoju – suprasti, ar žada skirti institucinių išteklių darnaus miesto tikslų įgyvendinimui, o trečiuoju – sužinoti, kaip kandidatas suvokia save kaip politinį lyderį. Klimato kaitą galima traktuoti kaip grėsmę, tačiau galima traktuoti ir kaip galimybę transformuoti savo miestą. Kuris iš kandidatų yra geriau pasirengęs tai padaryti? Spręskite patys. GYVA.LT klausimai kandidatams į Vilniaus merus A. Zuokui ir R. Šimašiui: GYVA.LT: Ką manote apie Vilniaus siekį vėliausiai iki 2050 m. atsisakyti iškastinio kuro ir tapti taip vadinamu low-carbon miestu? Kiek dėmesio šiam klausimui skirsite būdamas meru 2015-2019 m? A.Z.: Mano iniciatyva Vilnius jau dabar yra pasirašęs ,,Merų paktą’’, pagal kurį miestas yra įsipareigojęs iki 2020 m. bent 20 proc sumažinti CO2 emisijas. Tai nėra labai ambicingas siekis, todėl miestas taip pat dalyvauja ir kitose tarptautinėse klimato kaitos programose, pvz. Carbon War Room. Kad iki 2050 m. Vilnius arti 100 proc. sumažintų emisijas, iki 2030 m. tai turėtų padaryti bent 50 proc. Naujuoju periodu planuojame paruošti ilgalaikę strategiją su konkrečiomis priemonėmis, kad tai pasiekti. R.Š.: Būtų fantastiška, kad ne tik Vilnius, bet ir visa Lietuva būtų low-carbon šalis. GYVA.LT: Vilniaus savivaldybėje nėra darnaus miesto vystymosi departamento, kuris būtų atsakingas už sistemišką darnaus miesto tikslų siekimą. Ar Jūsų ateities darbų vizijoje yra numatyta įkurti tokį departamentą? A.Z.: Taip, esame numatę tą padaryti reorganizuojant esamą struktūrą. R. Š.: Taip, tai yra planuojama. GYVA.LT: Jei reikėtų vienu ar keliais žodžiais apibūdinti savo politinį charakterį ar savo kaip lyderio veikimo logiką, kokie tai būtų žodžiai? A.Z.: Laikau save atsakingu liberalu, kuris mano, kad ir viešoji vadyba gali būti efektyvi. Kaip lyderis, esu telkiantis, turintis idėjų, atviras kritikai ir diskusijoms. R. Š.: Niekada nedariau kompromisų su savo sąžine, to nedarysiu ir ateityje. Gyvenime vadovaujuosi principais – įsiklausyk, argumentuok, veik! Ką sako kandidatų atsakymai? Akivaizdu, kad nė vienas kandidatas neneigia klimato kaitos. Tai yra gerai. Iš atsakymų aišku, kad būdamas meru A. Zuokas ne kartą su šiuo klausimu susidūrė, tuo tarpu R. Šimašiaus entuaziaztingame atsakyme galima pasigesti jo paties asmeninės atsakomybės. Na bet tai galima paaiškinti laiko stoka atsakant į klausimus. Tačiau toks paaiškinimas netiktų, jei šiam prioritetiniui klausimui kadencijos metu būtų skiriama mažai laiko. Abu kandidatai išreiškė viziją dėl tikslingesnio institucinių išteklių mobilizavimo siekiant darnaus miesto vystymosi tikslų. Tai irgi yra gerai. Jei turi viziją, bet nesuformuoji komandos, kuri atsakinga už konkrečių tikslų pasiekimą, tai tavo vizija tėra tušti rinkiminiai pažadai. Įdomiausia sužinoti kaip kandidatai suvokia save kaip politinį lyderį. Pagal A. Zuoko atsakymą galima spręsti, kad dabartinio mero liberalios pažiūros yra gerokai apšlifuotos. Jis liberalas, bet atsakingas ir nepriimantis laisvos rinkos dogmos, kad viešasis sektorius pagal apibrėžimą yra neefektyvus. Tarsi supratęs, kad vilkas nėra geriausias avių bandos piemuo, jis siekia save pozicionuoti kitaip. Vieną svarbiausių savo skirtumų su R. Šimašiumi lrytas.lt interviu jis įvardina požiūrį į savanaudiškumą ir socialiai atsakingą verslą. A. Zuokas neigia pagrindinę laisvos rinkos teorijos dogmą, kad savanaudiškumas atneša daugiausia naudos visuomenei, kai tuo tarpu R. Šimašius 2006 m. savaitraštyje “Veidas” išreiškė savo palaikymą šiam teiginiui. Dabar R. Šimašius (tarsi) atsiriboja nuo šio teiginio, teigdamas, kad A. Zuokas ištraukė jį iš konteksto ir naudoja grynai rinkiminiais tikslais. Žinant, kad šis teiginys yra vienas pagrindinių laisvos rinkos teorijos postulatų, galime fiksuoti įdomų istorinį lūžį ir galbūt net teigti, kad Lietuvoje liberalizmo pamatai griūna, o galbūt – kad liberalizmas transformuojasi? R. Šimašiaus atsakymo apie tai, kaip jis save suvokia kaip lyderį, negali tiesiogiai lyginti su A. Zuoko atsakymais, nes į šį klausimą jis atsako kitaip. Principai geri, kaip lyderis R. Šimašius siekia įsiklausyti, tačiau iš atsakymų neaišku ar įsiklausyti siekia, kad išgirstų ar kad paskui galima būtų geriau kontraargumentuoti ir veikti pagal originalią nuomonę. Jei taip, tai panašu, kad Vilnius gali turėti sąžiningą, nors ir gan užsispyrusį merą, o ar tai gerai, ar blogai priklausys nuo konteksto. Tad kurį iš šių kandidatų geriau rinkti Vilniaus meru? Ar jau gerokai mėtytą vėtytą su skaudžiomis reputacinėmis mėlynėmis dabartinį merą A. Zuoką, kuris tarsi ir tolsta, bet vis dar galutinai neišsižada liberalizmo, ar taip pat viešojo sektoriaus valdymo jau paragavusį liberalą R. Šimašių, kuris, lyginant su A. Zuoku Vilniaus valdymo kontekste, gali atrodyti kaip A. Guogos rankomis parduodama katė maiše su užrašu “Viskas bus gerai”? Kuris iš jų būtų geresnis žaliųjų miesto tikslų įgyvendintojas? Į šį klausimą turi atsakyti ne kas kitas, o pats rinkėjas. Kad ir kas bus miesto meru, pilietinės visuomenės pareiga bus neleisti jam pamiršti savo rinkiminių pažadų. Indrė Kleinaitė, GYVA.LT, 2015 kovo 10 d. Autorė taip pat yra Lietuvos žaliųjų partijos narė ir dalyvavo Vilniaus miesto rinkimuose. 2015-03-10 Naujienų archyvas © 2011-2015 GYVA.LT | GYVA.LT informacijos naudojimo sąlygos Programinis sprendimas WebTemple | Dizainas: Alma Galinskaitė

Šaltinis: http://www.gyva.lt/articles/view/314

Kovo 15 d. du liberalai – dabartinis meras Artūras Zuokas ir Seimo narys, buvęs Lietuvos laisvos rinkos instituto vadovas Remigijus Šimašius – rungsis dėl Vilniaus miesto vairo. Abu kandidatai yra liberalai, tad kurį iš jų rinktis, jei laikai save žaliuoju? Jei nesi liberalas, pasirinkimas nėra lengvas. Žaliesiems rinka nėra karalius, o tik tarnas, kuris turėtų tarnauti visuomenei, o ne atvirkščiai. Verslas nesprendžia visų visuomenės problemų, o dažnai privatūs interesai yra iškeliami aukščiau viešų. Laisvos rinkos advokatai dažnai sako, kad viešas sektorius iš esmės negali būti efektyvus, todėl jį reikia mažinti, o pagrindines funkcijas atiduoti į privačias rankas. Tad įsileisti liberalą į viešąjį sektorių yra tas pats, kaip leisti vilkui prižiūrėti avių bandą. Arba kaip vegetarui patikėti iškepti gerą steiką. Laisvos rinkos teorija neatlaikė nei akademinės kritikos, nei realybės testo. Kaštų eksternalizavimas privedė prie klimato kaitos, tad natūralu, kad žaliųjų pažiūrių rinkėjams rūpi kaip kandidatai suvokia klimato kaitos politiką miestų lygmenyje. GYVA.LT kandidatams į mero postą uždavė tris klausimus. Pirmuoju klausimu norėjom sužinoti kandidatų požiūrį į klimato kaitą, antruoju – suprasti, ar žada skirti institucinių išteklių darnaus miesto tikslų įgyvendinimui, o trečiuoju – sužinoti, kaip kandidatas suvokia save kaip politinį lyderį. Klimato kaitą galima traktuoti kaip grėsmę, tačiau galima traktuoti ir kaip galimybę transformuoti savo miestą. Kuris iš kandidatų yra geriau pasirengęs tai padaryti? Spręskite patys. GYVA.LT klausimai kandidatams į Vilniaus merus A. Zuokui ir R. Šimašiui: GYVA.LT: Ką manote apie Vilniaus siekį vėliausiai iki 2050 m. atsisakyti iškastinio kuro ir tapti taip vadinamu low-carbon miestu? Kiek dėmesio šiam klausimui skirsite būdamas meru 2015-2019 m? A.Z.: Mano iniciatyva Vilnius jau dabar yra pasirašęs ,,Merų paktą’’, pagal kurį miestas yra įsipareigojęs iki 2020 m. bent 20 proc sumažinti CO2 emisijas. Tai nėra labai ambicingas siekis, todėl miestas taip pat dalyvauja ir kitose tarptautinėse klimato kaitos programose, pvz. Carbon War Room. Kad iki 2050 m. Vilnius arti 100 proc. sumažintų emisijas, iki 2030 m. tai turėtų padaryti bent 50 proc. Naujuoju periodu planuojame paruošti ilgalaikę strategiją su konkrečiomis priemonėmis, kad tai pasiekti. R.Š.: Būtų fantastiška, kad ne tik Vilnius, bet ir visa Lietuva būtų low-carbon šalis. GYVA.LT: Vilniaus savivaldybėje nėra darnaus miesto vystymosi departamento, kuris būtų atsakingas už sistemišką darnaus miesto tikslų siekimą. Ar Jūsų ateities darbų vizijoje yra numatyta įkurti tokį departamentą? A.Z.: Taip, esame numatę tą padaryti reorganizuojant esamą struktūrą. R. Š.: Taip, tai yra planuojama. GYVA.LT: Jei reikėtų vienu ar keliais žodžiais apibūdinti savo politinį charakterį ar savo kaip lyderio veikimo logiką, kokie tai būtų žodžiai? A.Z.: Laikau save atsakingu liberalu, kuris mano, kad ir viešoji vadyba gali būti efektyvi. Kaip lyderis, esu telkiantis, turintis idėjų, atviras kritikai ir diskusijoms. R. Š.: Niekada nedariau kompromisų su savo sąžine, to nedarysiu ir ateityje. Gyvenime vadovaujuosi principais – įsiklausyk, argumentuok, veik! Ką sako kandidatų atsakymai? Akivaizdu, kad nė vienas kandidatas neneigia klimato kaitos. Tai yra gerai. Iš atsakymų aišku, kad būdamas meru A. Zuokas ne kartą su šiuo klausimu susidūrė, tuo tarpu R. Šimašiaus entuaziaztingame atsakyme galima pasigesti jo paties asmeninės atsakomybės. Na bet tai galima paaiškinti laiko stoka atsakant į klausimus. Tačiau toks paaiškinimas netiktų, jei šiam prioritetiniui klausimui kadencijos metu būtų skiriama mažai laiko. Abu kandidatai išreiškė viziją dėl tikslingesnio institucinių išteklių mobilizavimo siekiant darnaus miesto vystymosi tikslų. Tai irgi yra gerai. Jei turi viziją, bet nesuformuoji komandos, kuri atsakinga už konkrečių tikslų pasiekimą, tai tavo vizija tėra tušti rinkiminiai pažadai. Įdomiausia sužinoti kaip kandidatai suvokia save kaip politinį lyderį. Pagal A. Zuoko atsakymą galima spręsti, kad dabartinio mero liberalios pažiūros yra gerokai apšlifuotos. Jis liberalas, bet atsakingas ir nepriimantis laisvos rinkos dogmos, kad viešasis sektorius pagal apibrėžimą yra neefektyvus. Tarsi supratęs, kad vilkas nėra geriausias avių bandos piemuo, jis siekia save pozicionuoti kitaip. Vieną svarbiausių savo skirtumų su R. Šimašiumi lrytas.lt interviu jis įvardina požiūrį į savanaudiškumą ir socialiai atsakingą verslą. A. Zuokas neigia pagrindinę laisvos rinkos teorijos dogmą, kad savanaudiškumas atneša daugiausia naudos visuomenei, kai tuo tarpu R. Šimašius 2006 m. savaitraštyje “Veidas” išreiškė savo palaikymą šiam teiginiui. Dabar R. Šimašius (tarsi) atsiriboja nuo šio teiginio, teigdamas, kad A. Zuokas ištraukė jį iš konteksto ir naudoja grynai rinkiminiais tikslais. Žinant, kad šis teiginys yra vienas pagrindinių laisvos rinkos teorijos postulatų, galime fiksuoti įdomų istorinį lūžį ir galbūt net teigti, kad Lietuvoje liberalizmo pamatai griūna, o galbūt – kad liberalizmas transformuojasi? R. Šimašiaus atsakymo apie tai, kaip jis save suvokia kaip lyderį, negali tiesiogiai lyginti su A. Zuoko atsakymais, nes į šį klausimą jis atsako kitaip. Principai geri, kaip lyderis R. Šimašius siekia įsiklausyti, tačiau iš atsakymų neaišku ar įsiklausyti siekia, kad išgirstų ar kad paskui galima būtų geriau kontraargumentuoti ir veikti pagal originalią nuomonę. Jei taip, tai panašu, kad Vilnius gali turėti sąžiningą, nors ir gan užsispyrusį merą, o ar tai gerai, ar blogai priklausys nuo konteksto. Tad kurį iš šių kandidatų geriau rinkti Vilniaus meru? Ar jau gerokai mėtytą vėtytą su skaudžiomis reputacinėmis mėlynėmis dabartinį merą A. Zuoką, kuris tarsi ir tolsta, bet vis dar galutinai neišsižada liberalizmo, ar taip pat viešojo sektoriaus valdymo jau paragavusį liberalą R. Šimašių, kuris, lyginant su A. Zuoku Vilniaus valdymo kontekste, gali atrodyti kaip A. Guogos rankomis parduodama katė maiše su užrašu “Viskas bus gerai”? Kuris iš jų būtų geresnis žaliųjų miesto tikslų įgyvendintojas? Į šį klausimą turi atsakyti ne kas kitas, o pats rinkėjas. Kad ir kas bus miesto meru, pilietinės visuomenės pareiga bus neleisti jam pamiršti savo rinkiminių pažadų. Indrė Kleinaitė, GYVA.LT, 2015 kovo 10 d. Autorė taip pat yra Lietuvos žaliųjų partijos narė ir dalyvavo Vilniaus miesto rinkimuose.Šaltinis: http://www.gyva.lt/articles/view/314