Pasižadėjimus dėl klimato kaitos politikos pasirašė 80 kandidatų į Europos Parlamentą, arba 37 proc. visų kandidatų. Jie įsipareigojo spręsti su klimato kaita susijusias problemas, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą bei mažinti iškastinio kuro gavybą.
„Rezultatai viršijo visus mūsų lūkesčius – pasižadėjimus pasirašė 80 politikų, 37 proc. visų dalyvaujančių Europos Parlamento rinkimuose. Daugiausiai pasirašiusiųjų buvo Lietuvos žaliųjų partijoje (21) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (19)“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė viešosios įstaigos „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ direktorė Inga Ringailaitė.
Anot jos, asmeninius įsipareigojimus pasirašė visų rinkimuose į EP dalyvaujančių partijų atstovai. Mažiausiai pasirašiusiųjų buvo Liberalų ir centro partijoje bei Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijoje „Valdemaro Tomaševskio blokas“ (po 1), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijoje (3) ir partijoje „Tvarka ir teisingumas“ (5).
Pasižadėjimus taip pat pasirašė 6 Lietuvos socialdemokratų partijos kandidata į EP, po 7 Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio kandidatus bei 10 Tautininkų sąjungos kandidatų.
„Žalioji energetika yra vienas iš mūsų partijos prioritetų. Kalba eina apie tai, kokia bus Europos klimato ir energetikos politika 2030 metais ir mes pasisakome už tris ambicingus tikslus – šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas, atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimas ir energetikos taupymas. Šie tikslai yra ambicingi, bet realūs“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Indrė Kleinaitė.
Viešosios įstaigos „Baltijos aplinkos forumas“ klimato kaitos ekspertė Gintarė Jonušauskaitė pažymėjo, kad atlikus partijų programų analizę pastebėta, kad 7 iš 10 rinkimuose į EP dalyvaujančių partijų vienaip ar kitaip paminėjo klimato kaitos problemą. 5 partijos turėjo teigiamas nuostatas, kuriomis deklaravo energijos efektyvumą ir 4 išreiškė paramą atsinaujinančios energetikos plėtrai.
„Vis dėlto daugelyje partijų programų klimato kaita paliečiama abstrakčiai, trūksta nuoseklumo, konkretumo ir integralumo sprendžiant šitą problemą. Taip pat trūksta įvardijimo, kokiomis priemonėmis turėtų būti mažinamas klimato kaitos poveikis, kaip tai turi būti integruoti į energetikos ir kitus sektorius“, – kalbėjo G. Jonušauskaitė.
Pasirašę kandidatai į EP įsipareigojo prasidėjus naujai EP sesijai neatidėlioti klimato kaitos debatų organizavimo, siekti, kad skiriant naujus Europos Komisijos narius būtų atsižvelgta į jų nuostatas dėl klimato kaitos problemos sprendimo bei imtis skubių ir ryžtingų priemonių siekiant Europos klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų.
