Straipsnis publikuotas Druskininkų savaitraštyje “Druskonis”.
Nors pavasaris šiemet krėtė labai daug pokštų ir pateikė ne vieną staigmeną, bet pagaliau mes jo sulaukėme.
Daugeliui iš mūsų, o gal net ir visiems, pavasaris asocijuojasi su atgimimu, pabudimu, nauja pradžia, o tuo pačiu ir švara, nes kas yra nauja, tuo pačiu būna ir švaru bei tyra. Tik nutirpus sniegui, daugelis griebiasi grąžinti, puoselėti savo aplinką bei nudirbti rudenį pradėtus, bet nesuspėtus pabaigti darbus. Vieni grėbia pernykščius lapus, kiti balina sodo vaismedžius ar darbuojasi naujai formuojamose daržo lysvėse.
Nesnaudžia ir žalieji, nes pavasaris – gamtos atbudimo metas – pats darbymetis ir jiems. Sužinoję apie praėjusį šeštadienį vykusią švaros akciją – talką „Ratnyčėlės upės bei pakrančių sutvarkymas“ vykusios vienoje iš gražiausių Druskininkų miesto poilsio ir pasivaikščiojimo oazių, kalbiname Lauryną Okockį – Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininką:
Kodėl ryžotės organizuoti šią akciją ?
Mes – Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus nariai jau ne pirmi metai kiekvieną pavasarį organizuojame įvairias talkas ir švaros akcijas. Galiu pasakyti, kad tai jau tapo gražia pavasarine nenutrūkstama tradicija. Juk pavasaris yra gamtos atbudimo metas ir mes visuomenės aktyvūs piliečiai tiesiog privalome padėti gamtai po ilgo žiemos miego išsivaduoti nuo mūsų pačių – neatsakingų piliečių paliktų šiukšlių.
Kodėl pasirinkote talką daryti praeitą savaitgalį, o nepalaukėte visuotinės „Darom 2013“ akcijos?
Mes – Druskininkų žalieji manome, kad pasirinkome patį tinkamiausią laiką šiai akcijai vykdyti, kai gamta jau bunda, sniegas jau nutirpo ir polaidžio vanduo susigėrė į žemę, bet augalija dar nespėjo visiškai sužaliuoti ir suvešėti. Juolab, kad ir kaip kas metai stengėmės derintis prie visuotinės švaros akcijos „Darom“, tačiau nors ši akcija ir buvo suplanuota vykdyti praėjusį savaitgalį (t.y. 2013-04-27), tačiau vėluojantis pavasaris privertė „Darom“ akcijos organizatorius suabejoti ir šią akciją atidėti į gegužės mėnesio 11 d.
Druskininkų žalieji atsižvelgdami į gamtos ciklą, bei įsibėgėjantį pavasarinį augalijos pabudimą, nusprendė neatidėti dar ankstyvą pavasarį suplanuotos akcijos ir vykdyti ją kol dar nesuvešėjusi žolė bei nesužaliavę krūmai nepaslėpė po žiemos „išdygusių“ šiukšlių krūvų.
Kodėl buvo pasirinktas būtent Ratnyčėlės upės pakrantės ruožas nuo M. K. Čiurlionio g. iki Nemuno upės? Juk ši teritorija yra pačiame miesto centre ir turėtų puikiai būti tvarkoma Druskininkų savivaldybės įmonių?
Taip Jūs visiškai teisūs – Ratnyčėlės upės pakrantės yra viena iš gražiausių Druskininkų rekreacinių zonų, kur ne tik miesto svečiai bet ir vietiniai gyventojai yra pamėgę pasivaikščioti palei Ratnyčėlę nusidriekusiu pėsčiųjų – dviračių taku pasigrožėdami gamta ir klausydamiesi mįslingo upės čiurlenimo.
Negaliu teigti, kad Druskininkų miesto komunalinis ūkis netvarko šios teritorijos. Taip jie stengiasi pagal išgales prižiūrėti kairįjį Ratnyčėlės upės krantą, kuriuo driekiasi pėsčiųjų – dviračių takas, įrengti suoleliai poilsiui bei vaikų žaidimų aikštelė. Tačiau Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus nariai atkreipė mano dėmesį bei gavome iš gyventojų informaciją, kad dešinysis upės šlaitas tam tikrose vietose yra paverstas sąvartynu tikrąja to žodžio prasme. Todėl mes ir ėmėmės šios misijos – išgelbėti miesto reprezentacinę teritoriją ir atkreipti savivaldybės dėmesį, kad būtų imtasi taršos prevencijos.
Kaip manote, kas įtakoja šią situaciją, kad miesto centre esanti viena iš reprezentatyviausių vietų nėra pakankamai reprezentuojanti seniausią ir gražiausią Lietuvos kurortą – Druskininkus?
Na priežasčių gali būti labai daug. Manau, kad viena iš priežasčių yra nevienodas dėmesio ir lėšų paskirstymas visoje miesto teritorijoje tolygiai ir adekvačiai. Kitas aspektas manau yra tai, kad nors geografiškai ši teritorija yra miesto centre, bet gana nuošalioje teritorijoje. Tačiau pagrindinė priežastis yra apleisti pastatai nusidriekę palei dešinįjį Ratnyčėlės upės krantą, kurie senai yra virtę asocialių asmenų (liaudyje vadinamų „bomžais“) prieglaudomis, jų „vietiniais restoranais“ bei „pramogų parkais“. Vėlgi nereikėtų visos kaltės suversti vien tik benamiams ir asocialiems asmenims, nes pagal rastus talkos metu radinius, galima spręsti, kad vietinis jaunimėlis pamėgęs čia lankytis taip pat dažnai.
Suintrigavote, gal galite paminėti bent keletą talkos metu rastų įspūdingų radinių ir ar daug šiukšlių pririnkote?
Surinktų šiukšlių kiekis ir talkos rezultatai puikiai matosi pateiktose nuotraukose. Surinkome virš 40 didelių po 120-160 litrų talpos šiukšlių maišų. Pagrindinės šiukšlės be abejo yra plastikiniai ir stikliniai alkoholinių gėrimų buteliai bei jų duženos. Taip pat traškučių, saldainių, kitų maisto bei gėrimų produktų pakuotės. Na pats „radinių“ spektras gana platus ir įspūdingas, pradedant jau kaip minėjau plastikiniais ir stikliniais buteliais, o baigiant paliktomis moteriškomis kelnaitėmis, sofa – lova, panaudotomis apsaugos priemonėmis bei švirkštais. Iš rastų radinių puikiai galime suprasti kas ten vyksta. Problema, kad savivaldybės atsakingos institucijos deja nepastebi šios situacijos.
Kaip jūs manote būtų galima išspręsti šią probleminę situaciją?
Visų pirma tai matau atsakingesnį bei aktyvesnį savivaldybės bei jai pavaldžių institucijų dėmesį. Ir čia ne vien komunalininkų pareiga turėtų būti palaikyti reprezentacinę švarą miesto centre, bet ir policijos pareigūnai galėtų labai ženkliai prisidėti gerindami šią situaciją, jeigu patruliuodami aplankytų ne vien pagrindines miesto teritorijas, bet ir šias nuošalesnes „nelegalias pramogų pavėsines“. Be abejo, nelabai ką pagelbės savivaldybės ar policijos institucijos, jeigu nebus bendro, atsakingo ir motyvuoto pilietinės visuomenės požiūrio į pačius save, savo aplinką ir gyvenimo kokybę. O pilietinės visuomenės nebuvimas Lietuvoje, tai ne vien tik Druskininkų savivaldybės problema. Ko mes norime pasiekti ir gyventi kaip Vakarų Europoje, jeigu piliečių mentalitetas „toli, toli rytuose“.
Tai patvirtina ir įrodo vien jau pavyzdys, kai į šią talką kvietėme Druskonio savaitraščio skelbimų pagalba vietinius gyventojus ir svečius, bet tenka tik apgailestauti dėl to, kad neatsirado nei vieno pilietiško Druskininkiečio ar kurorto svečio prisijungiančio prie šios akcijos. Talkoje dalyvavo tik Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus nariai ir kaip keista būtų pora vietoje sutiktų ir prikalbintų „vietinių benamių“. Kol mes mąstysime, kad Druskininkai yra kažkieno, o ne mūsų visų, tol situacija, deja nesikeis.
Ir pabaigai žodis.
Noriu padėkoti akcijoje dalyvavusiems Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus nariams, taip pat tiems vietiniams „čiabuviams“ kurie nors ir neprisistatė savo vardų, bet be jokių atsikalbinėjimų sutiko susitvarkyti savo aplinką. Taip pat noriu padėkoti Druskininkų komunalinio ūkio kolektyvui ir meistrui Kazimierui už betarpišką bendradarbiavimą ir komunalinių atliekų išvežimą. O visiems mums linkiu labiau būti pilietiškais ir mylėti savo miestą, juk tai ne kažkieno, o visų – Mūsų Druskininkai.
Laurynas Okockis
Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas.
Druskininkų krašto savaitraštyje “Druskonis” publikuotą straipsnį “Ėmėmis misijos – išgelbėti miesto centrą nuo šiukšlių” galite paskaityti čia.
