Lietuvos žaliųjų partijos atliktas tyrimas atskleidė neatitikimus tarp prekybos tinklų viešai deklaruojamų įsipareigojimų ir realios situacijos parduotuvių lentynose. Iš 30 patikrintų parduotuvių 13-oje vis dar rasta narvuose laikomų vištų kiaušinių, pažymėtų skaičiumi „3“, arba Europos Sąjungos standartų neatitinkančių kiaušinių.
Prekybos tinklų įsipareigojimai – skirtingi terminai, skirtingi rezultatai
Didieji prekybos tinklai Lietuvoje pastaraisiais metais paskelbė apie planus atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių. „Maxima“, „Lidl“ ir ,,Šilas” buvo įsipareigoję tai padaryti nuo 2025 metų, „Iki“ – nuo 2026 metų pradžios, „Rimi“ – iki 2026 metų pabaigos. Tuo tarpu „Norfa“ tokį sprendimą sieja su ekonominėmis sąlygomis.
Žaliųjų atliktas patikrinimas rodo, kad šių įsipareigojimų įgyvendinimas nėra vienodas – dalyje tinklų jie jau tapo praktika, kitur vis dar fiksuojami neatitikimai.
„3 numeriu paženklinti kiaušiniai aptikti, „Norfa“, „Express Market“ ir ,,Šilas” prekybos tinklų parduotuvėse. „Rimi“ buvo rasti vieno gamintojo numeriu 3 pažymėti kiaušiniai, kurių atsisakyti tinklas yra įsipareigojęs iki šių metų pabaigos. Tuo metu visose tikrintose „Maxima“ ir „Iki“ parduotuvėse tokių ar ES standartų neatitinkančių kiaušinių nerasta“ – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės pavaduotoja Karolina Kulikauskaitė.
„Tai rodo, kad dalis įsipareigojimų vis dar lieka deklaratyvūs. Kai standartai taikomi nenuosekliai, atsiranda rizika klaidinti vartotojus ir silpninti pasitikėjimą tiek pačiais prekybos tinklais, tiek jų viešai skelbiamomis tvarumo iniciatyvomis“, – priduria K. Kukliauskaitė.
Ką reiškia kiaušinių ženklinimas
Kiaušinių ženklinimas leidžia vartotojui identifikuoti vištų laikymo sąlygas:
- 0 – ekologinis ūkininkavimas (vištos laikomos lauke, šeriamos ekologišku pašaru);
- 1 – laisvai laikomos vištos su galimybe išeiti į lauką;
- 2 – vištos laikomos patalpose ant kraiko;
- 3 – vištos laikomos narvuose.
Būtent „3“ numeriu pažymėti kiaušiniai siejami su žemiausiais gyvūnų gerovės standartais.
„Vienai vištai narve tenka labai ribota erdvė, todėl ji negali atlikti natūralių veiksmų – judėti, išskleisti sparnų ar ieškoti maisto“, – teigia neetatinė aplinkosaugos inspektorė Lina Šniukštė.
Anot jos, tokios sąlygos didina streso lygį, traumų ir ligų tikimybę, o dėl judėjimo stokos silpnėja kaulai, pasitaiko pėdų pažeidimų. Intensyvus laikymas taip pat sudaro palankias sąlygas infekcijų plitimui.
Importo iš trečiųjų šalių problema
Tyrimo metu nustatyta, kad dalis prekybos vietose rastų kiaušinių neatitiko ES ženklinimo standartų. Tokių kiaušinių rasta ,,Lidl”, ,,Norfa” ir ,,Express Market” parduotuvėse.
Tokia produkcija importuojama iš ne Europos Sąjungos šalių, kur nėra privalomas kiaušinių ženklinimas, nurodantis vištų laikymo sąlygas.
„Tokiais atvejais vartotojas neturi galimybės įvertinti vištų laikymo sąlygų, nes trūksta esminės informacijos. Tai reiškia, kad Lietuvos rinkoje gali atsirasti produktų, pagamintų dar prastesnėmis sąlygomis nei leidžiama Europos Sąjungoje, pvz. vištos gali būti laikomos bateriniuose narvuose, kurie ES draudžiami jau 14 metų“ – pažymi Lietuvos žaliųjų partijos gyvūnų gerovės grupės narė Vaiva Stankevičiūtė.
Rinkos tendencijos
Žalieji teigia, jog aplinkybė, kad dalyje prekybos tinklų narvuose laikomų vištų kiaušinių jau nebeliko, rodo, jog perėjimas prie aukštesnių gyvūnų gerovės standartų yra įmanomas, tačiau vien savireguliacijos nepakanka.
„Prekybos tinklai yra pagrindiniai kasdienių maisto produktų pasiūlos formuotojai, todėl jų sprendimai tiesiogiai lemia, kokie produktai pasiekia vartotoją. Nuoseklus įsipareigojimų laikymasis yra būtina sąlyga skaidriai ir prognozuojamai rinkai“, – teigia gyvūnų gerovės grupės narė Vilija Bezumavičiūtė.
Pasak jos, vartotojų pasirinkimai daro reikšmingą įtaką pokyčiams, tačiau esant nevienodai praktikai rinkoje, svarbi išlieka ir aiški reguliacinė aplinka.
Narvuose laikomų vištų kiaušinių atsisakymas yra platesnės Europos tendencijos dalis – vis daugiau šalių ir mažmeninės prekybos įmonių pereina prie aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, siekdamos užtikrinti tiek skaidresnę pasiūlą, tiek didesnį vartotojų pasitikėjimą maisto produktų kilme.
Lietuvos žaliųjų partijos narių tyrimas atliktas kovo 28 – balandžio 1 dienomis trisdešimtyje parduotuvių skirtinguose Lietuvos miestuose.
