Šią savaitę Europos miestai mini Europos judriąją savaitę, kurios metu įvairiomis iniciatyvomis bandoma atkreipti vietos valdžios institucijų dėmesį į su transportu susijusias problemas ir paskatinti daugiau dėmesio skirti tvariam, aplinkai draugiškam transportui.
Vilnius pagal automobilizacijos lygį tarp pasaulio pirmūnų
Vilnius jau ne vienus menus rikiuojasi vienoje gretoje su didžiausią automobilizacijos lygį pasiekusiais pasaulio miestais.
Mūsų sostinė pagal automobilizacijos lygį patenka į pasaulio miestų dešimtuką, kuriuose automobilių skaičius didžiausias. 1000 Vilniaus gyventojų tenka 634 automobiliai ir jų skaičius kasmet vis auga.
Europos miestai užleidžia gatves pėstiesiems ir dviratininkas
Daugelis Europos miestų tam tikrose jų dalyse riboja automobilių eismą, kuria daugiau pėstiesiems ir dviratininkams skirtų zonų, tinkamai sutvarko kelius, viešąjį transportą, kad juo gyventojai galėtų patogiai nuvykti į jiems reikalingą miesto dalį ir tuo pačiu gatvėse sumažėtų oro tarša.
Paryžiaus centre savaitgaliais automobilių eismas leidžiamas tik gyvenantiems centrinėje miesto dalyje. Netrukus tokia tvarka turėtų įsigalioti ir darbo dienomis.
Milano gyventojai skatindami automobilius palikti namuose ir naudotis viešuoju transportu. Tai padeda padaryti speciali automobilyje įdiegta įranga, kuri užfiksuoja, ar gyventojas paliko automobilį namuose ir už tai jis gauna čekį viešojo transporto bilietams įsigyti.
Kopenhaga dar prieš kelis dešimtmečius pamažu centre pradėjo įrenginėti laisvas nuo automobilių zonas, aktyviai vystyti dviračių takų tinklą ir dabar mieste jau turi įrengusi daugiau nei 300 kilometrų dviračių takų, o automobilizacijos lygis yra žemiausias Europoje.
Vilniuje tvarkant kelius, tiesiant aplinkkelius vis dar pamirštama įrengti dviračių takus, per mažai dėmesio viešojo transporto populiarinimui. Laikas atverti daugiau erdvių, skirtų tik dviratininkams ir pėstiesiems, o Vilniaus senamiestis būtų puiki to pradžia.
Vilniaus senamiesčio problema – tranzitinis eismas
Tyrimai rodo, jog beveik 40 proc. automobilių pravažiuoja senamiestį tranzitu niekur nesustodami, tačiau šis skaičius gali būti ir didesnis, nes išsamūs matavimai dar nėra atlikti. Dėl tokio tranzitinio eismo senamiestyje kenčia visi: ir miestiečiai, senamiesčio gyventojai, ir miesto svečiai. Didelis automobilių srautas sukelia triukšmą, oro taršą.
Tam, kad šioje miesto dalyje būtų apribotas tranzitinis eismas, nereikia papildomai diegti brangių technologijų – pakaktų pakeisti eismo organizavimą.
Įvažiavimo apmokestinimas – nėra išeitis. Vilniaus miesto savivaldybės pareiga – panaikinti tranzitinį eismą senamiestyje, o ne sudaryti galimybę kirsti jį tranzitu tiems, kas gali už tai susimokėti.
Be to, įdiegus apmokestinimą, kyla pagunda sudaryti išimtis tam tikroms miestiečių grupėms. Šios išimtys paskatina konfliktus, sudaro nelygias sąlygas, kai tam tikros miestiečių grupės gali važiuoti tranzitu senamiestyje, o kitos – negali.
Tranzitiniam eismui nukreipti užtektų gatvių ženklinimo
Lietuvos žaliųjų partija siūlo šią problemą spręsti paprastu, patikimu, daugelyje užsienio miestų taikomu principu: panaikinti galimybę kirsti senamiestį tranzitu, eismą organizuojant vienpusio eismo gatvėmis, išdėstytomis kilpomis.
Tokiu būdu išliktų galimybė privažiuoti prie objektų, tačiau nebūtų galimybės kirsti senamiestį tranzitu. Taip pertvarkius eismo organizavimą, senamiestyje sumažėtų triukšmas, oro tarša, gatvės taptų patrauklesnės ir vietos gyventojams, ir čia įsikūrusiam verslui: kavinėms, parduotuvėms.
Atsirastų daugiau erdvės dviratininkams
Tuo tarpu, pagal šį modelį, dviračiai ir pėstieji galėtų judėti visomis kryptimis. Sumažinus transporto srautus nebeliktų poreikio įrenginėti atskirus dviračių takus ar piešti ant šaligatvių kreivų linijų.
Dviračių eismas būtų organizuojamas tose pačiose gatvėse. Platesnėse gatvėse būtų pažymimos eismo juostos dviračiams abejomis kryptimis, siauresnėse – dviratininkai važiuotų bendrame sraute su automobiliais, o priešinga automobilių eismui kryptimi – pažymėta juosta.
Tai reikėtų užtikrinti įrengianti ženklus 503 „Vienpusis eismas“ ir 301 „Įvažiuoti draudžiama“ su papildoma lentele 853 „Išskyrus dviratininkus“. Taip pat reikėtų, kad 4,5 – 5 m pločio gatvių dešinėje pusėje atsirastų 1,5 m pločio dviračių juosta, pažymėta siaura brūkšnine linija, 6 m pločio gatvėse tokios juostos – abejose kelio pusėse. Tokia eismo organizavimo tvarka dažna kitose valstybėse.
Laikas pašalinti iš gatvių absurdišką ženklinimą
Taip pat verta pagalvoji apie tai, ar nereikėtų atsisakyti nereglamentuotų ir be pagrindo naudojamų dviračių eismo kryptį nurodančių rodyklių. Lietuvoje eismas vykdomas dešiniąja kelio puse ir tinkamai pažymėtose gatvėse neturi kilti jokių abejonių, kuria kryptimi važiuoti.
Išimtis dėl dviračių juostų ženklinimo galėtų būti itin intensyviose pėsčiųjų gatvėse tokiose, kaip Pilies gatvė ar Vokiečių gatvės senoji dalis, kur apskritai nereikia jokių dviračių takų ar juostų.
Blogasis eismo senamiestyje organizavimo be jokios koncepcijos pavyzdys yra Vilniaus gatvė, kurioje viena dviračių juostos atkarpa pažymėta ta pačia kryptimi kaip automobilių srautas, antra atkarpa jau nupiešta ant šaligatvio, o trečia jau pažymėta priešinga kryptimi nei automobilių srautas. Akivaizdu, kad tokias, viena po kitos einančias atkarpas, sujungti į darnią, aiškią, estetišką sistemą yra neįmanoma.
Įgyvendinus aiškesnę siūlomą eismo organizavimo tvarką nekils konfliktų ar nesisusipratimų tarp eismo dalyvių, gatvės taps saugesnės, ir patrauklesnės tiek dviračių transportui, tiek visiems eismo dalyviams.
Pavyzdys, kaip galėtų atrodyti Vilniaus senamiesčio gatvės, perėmus geriausią praktiką:
