Lietuvos žaliųjų partija perspėja dėl Seime įregistruoto įstatymo pakeitimo, kuris, jų vertinimu, silpnintų geriamojo vandens apsaugą visoje šalyje.
Siūlomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (SŽNSĮ) 106 straipsnio pakeitimas draustų naudoti, gaminti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas vandenviečių apsaugos zonose, „jeigu kyla rizika užteršti“ – rizika būtų vertinama pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką.
Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Seimo narius ragindama nepritarti siūlomam pakeitimui.
„Vietoj aiškaus draudimo turėtume neapibrėžtą „jeigu kyla rizika“ sąlygą. Tai – langas į teisės interpretavimą, politinį spaudimą ir korupcines praktikas. Saugoti geriamąjį vandenį būtina ne teoriškai, o realiai – paliekant nulinę rizikos zoną“, – pabrėžia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Lengvesnės sąlygos pavojingoms medžiagoms šalia vandens šaltinių
Šiuo metu vandenviečių apsaugos zonose draudžiama ūkinė veikla, kurios metu naudojamos pavojingos cheminės medžiagos. Seimui pateiktu pasiūlymu įstatymas būtų pakeistas taip, kad pavojingų cheminių medžiagų naudojimas būtų iš principo leidžiamas, o draudimai taikomi tik aplinkos ministro įsakymu apibrėžus ir įrodžius konkretų pavojų.
„Tai nebėra klausimas, ar viena gamykla veiks ar neveiks. Tai – klausimas, ar po dešimtmečio dar turėsime saugių geriamojo vandens išteklių, o tai jau nacionalinio saugumo, ne pramonės reguliavimo reikalas“, – sako I. Budraitė.
Žalieji pabrėžia, kad vandens tarša – negrįžtamas procesas, o jos pasekmės – ne tik ekologinės, bet ir socialinės: užteršti šuliniai, sutrikdytos ekosistemos, visuomenės sveikatos problemos ir milijoninės išlaidos valstybei mėginant likviduoti taršos padarinius.
Įtaria įstatymo taikymą konkrečiam verslui
Žalieji taip pat išreiškia susirūpinimą, kad šis pasiūlymas gali būti susijęs su konkrečios įmonės – UAB „Homanit Lietuva“ – siekiu pradėti veiklą požeminio vandens apsaugos zonoje Pagiriuose. Šiuo metu šią veiklą teismuose ginčija vietos bendruomenė.
„Jei Seimas pritars šiam siūlymui, tai reikš, kad įstatymu įteisinama galimybė išvengti atsakomybės, paverčiant teisėtus piliečių ginčus – beprasme kova su valstybe. Tai būtų pavojingas signalas visoms bendruomenėms Lietuvoje – jog jų balsas prieš stambių investuotojų interesus yra niekinis“, – komentuoja I. Budraitė.
Apsaugos silpninimas vietoj kontrolės stiprinimo
Siūlymo autoriai – premjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas ir Seimo narys Saulius Bucevičius – teikdami projektą argumentavo, kad ūkinės veiklos ribojimai vandens apsaugos zonose – pertekliniai, ir tai, kad šiandien vandens apsaugos zonose jau veikia pavojingas chemines medžiagas naudojantys verslo subjektai – degalinės, automobilių plovyklos ir pan., reikalauja įstatymo pakeitimo, kuris atitiktų realią padėtį.
Tačiau Žaliųjų partija kontraargumentuoja, kad klaidos teritorijų planavime ir leidimų išdavime negali būti legitimizuojamos aplinkos sąskaita.
„Tai, kad šiandien jau pažeidžiamas įstatymas, rodo institucijų neveiklumą. Negalima klaidų legitimizuoti keičiant apsaugos režimą – būtina griežtinti kontrolę, o ne silpninti reguliavimą. Šiuo pasiūlymu pamirštamas įstatymo tikslas – visuomenės sveikatos ir aplinkos apsauga. Jis perrašomas pagal verslo interesus, o tai – labai pavojinga tendencija“ – pažymi partijos pirmininkė.
Pasiūlymo svarstymas buvo įtrauktas į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę, tačiau po išplatinto Lietuvos žaliųjų partijos ir Pagirių gyventojų bendruomenės kreipimosi iš jos pašalintas. Žalieji kviečia pasiūlymo iniciatorius jį apskritai atsiimti.
„Vandens ištekliai – tai nacionalinis turtas, o ne verslo interesų derinimo aikštelė. Raginame Seimo narius nepamiršti savo pareigos – ginti visuomenės interesą, o ne palengvinti reguliavimą ten, kur jis būtinas mūsų visų saugumui“, – sako Ieva Budraitė.
