Mišri Seimo narių grupė ragina Seimą atmesti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Miškų įstatymo pataisoms, kurių pakartotinis svarstymas Seime numatytas šį ketvirtadienį, gegužės 7 dieną.
Pataisose, kurioms pritarė Seimas, tačiau vetavo Prezidentė, nustatytas konkretus Lietuvoje veikiančių miškų urėdijų skaičius – 42, t. y. tiek pat, kiek yra ir dabar. Urėdijų skaičius į įstatymo projektą įrašytas siekiant užkirsti kelią dalies jų naikinimui, nes tokia pertvarka, įvykdyta neatlikus išsamios analizės, būtų naudinga privačioms interesų grupėms, tačiau sugriautų pelningai ir skaidriai veikiančią valstybinę miškų žinybą.
Prezidentė šias pataisas vetavo teigdama, esą prievolė išsaugoti urėdijas varžytų konstitucines Vyriausybės galias efektyviai valdyti miškų ūkį ir stabdytų miškų valdymo reformą, kuri būtina, nes miškų valdymas Lietuvoje nesikeitė nuo sovietinių laikų. Vetuoti įstatymo pataisas prašė premjeras Algirdas Butkevičius ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Nesutikdama su Prezidentės išsakytais argumentais, Mišri Seimo narių grupė pažymi, kad įpareigojimas išsaugoti 42 urėdijas užkirstų kelią ne reformoms, bet neskaidriam piktnaudžiavimui nereikalinga reorganizacija, kuri arba neturi prasmės, arba turi paslėptą prasmę – padėti neskaidriam verslui daryti neskaidrius sandėrius.
Kaip pabrėžė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys, priimtas įstatymas visiškai neužkerta kelio galimoms miškų ūkio valdymo reformoms, o tiesiog įpareigoja generalinę miškų urėdiją visus planuojamus pertvarkymus šioje labai svarbioje srityje iš anksto aptarti ir suderinti su Seimu, taip garantuojant parlamentinę kontrolę.
„Miškai yra strateginis Lietuvos turtas, kurį privalu naudoti labai atsakingai, apdairiai, nedarant neapgalvotų žingsnių. 42 urėdijos leidžia racionaliai tvarkyti miškus, leidžia miškininkams, esantiems betarpiškai arti miškų, optimaliai atlikti darbą, apimantį ir kirtimų reguliavimą, ir atsodinimą, ir daugybę kitų dalykų, kurie prezidentūrai gal ir nežinomi, tačiau būtini. Jeigu urėdijos būtų nelogiškai, nepaisant racionalių argumentų, neatlikus analizės sustambintos, gali nukentėti ir kirtimų priežiūra, ir atsodinimo darbai, ir kitos svarbios veiklos sritys. Urėdijų stambinimas be jokio paaiškinimo, galbūt padarant ir žalą valstybės turtui, t. y. jos miškams – o tokia galimybė liktų, jei Seimas priimtų prezidentės veto, – būtų klaida. Todėl ir priėmėme įstatymą, kad reformos būtų daromos su Seimo žinia ir logiškai pagrįstos“, – teigė L. Balsys, komentuodamas Mišrios Seimo narių grupės raginimą atmesti Prezidentės veto.
