Praneša lrytas.lt
Europos žaliųjų partijas vienijantis aljansas ėmėsi kurti vadinamąją Naująją žaliąją sutartį (angl. „Green New Deal“). Joje neliko vietos nei atominei energetikai, nei jau seniai įprastam gerovės rodikliui – bendrajam vidaus produktui (BVP).
Neseniai vienas žinomiausių Lietuvos ekonomikos ekspertų Gitanas Nausėda viešai pareiškė abejojantis, ar BVP yra tinkamas rodiklis, apibūdinantis tiek valstybės, tiek atskirų individų gerbūvį. Tačiau ši mintis – ne nauja.
Senojo žemyno žalieji pakeisti ar bent jau papildyti BVP sampratą sieks visos ES mastu. Mat jų inicijuojamoje Naujojoje žaliojoje sutartyje, kuri užbaigus bus pateikta Europos Komisijai, tam skirta nemažai vietos. Kaip ir energetikos klausimams.
– Kuo neįtinka jau įprastas ekonomikos terminas – BVP?, – toks klausimas užduotas Europos žaliųjų partijų aljanso vykdomojo komiteto nariui Aleksejui Kozlovui.
– Mes siūlome atsisakyti šio rodiklio, nes jis visiškai neatitinka realybės. BVP naudingas tik stambioms kompanijoms bei valstybinėms korporacijoms, o apie žmogaus ar aplinkos padėtį jis nieko nepasako.
Žinoma, ekonomikos rodikliai yra svarbūs. Tačiau vertinant valstybės pasiekimus, reikia neužmiršti ir socialinio bei aplinkosaugos aspektų. Jie tikrai svarbesni nei ekonomikos pasiekimai. Neužmirškime, kad visuotinė klimato kaita jau akivaizdus reiškinys.
Mano gimtajame Voroneže šią vasarą ištisus du mėnesius tvyrojo daugiau nei trisdešimties laipsnių karštis. To nėra buvę per visą temperatūros matavimo istoriją.
Tačiau kol kas tiek socialiniai, tiek aplinkosaugos aspektai lieka BVP užribyje. O juk juos reikia įvertinti. Kodėl vienos šalies ekonomika auga be didesnės žalos gamtai, o kitoje tas augimas sukelia kone negrįžtamus procesus?
– Ką siūlo Europos žalieji?
– Pirmiausia, kai kalbama apie valstybės raidą, šalia BVP būtina įtraukti poveikio gamtai rodiklius. Ir kitus – pavyzdžiui, ar prieinamas šalies žmonėms vienoks ar kitoks išsilavinimas.
Kol kas diskusija dėl naujų rodiklių tebevyksta.
– Žalieji visame pasaulyje pagarsėję kaip kovotojai prieš įvairias energetikos rūšis. Ką Naujoji žalioji sutartis numato šioje srityje?
Mes visuomet pasisakėme tiek prieš iškastines žaliavas – naftą, anglį, dujas naudojančią, tiek prieš branduolinę energetiką. Pastaroji dabar labai aktuali Baltijos valstybėse.
Neregėtas dalykas – tokiame mažame regione planuojama statyti net tris atomines elektrines. Tai visiška nesąmonė vien ekonominiu požiūriu. O vertinant žalą aplinkai išvis nė vienos jų čia neturėtų būti – nei rusiškos, nei baltarusiškos, nei lietuviškos.
Prisiminkime liūdnus Černobylio ir kitų tragedijų pavyzdžius. Branduolinė energetika niekuomet nebuvo ir nebus visiškai saugi. Be to, atominės elektrinės palieka krūvas radioaktyvių atliekų, kurios natūraliai suyra tik per tūkstančius metų.
– Tačiau kokią išeitį gali pasiūlyti žalieji?
Tik atsinaujinantys energetikos ištekliai. Vėjas, saulė, biomasė, vanduo. Jie tikrai gali pakeisti ir branduolines, ir iškastines žaliavas. Ir išspręsti nedarbo problemas.
Tarkim, Lietuvoje, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, darbo netenka daugelis žmonių. Tačiau jie puikūs specialistai – kodėl jų neįdarbinus statomose vėjo ar kitose jėgainėse?
Atsinaujinančius šaltinius naudojančios elektrinės dažniausiai būna nedidelės, todėl dar vienas geras aspektas – plečiantis jų tinklui, gausėja darbo vietų įvairiose vietovėse, kad ir po nedaug. Savo strategijoje šį fenomeną mes vadiname „Nauji žalieji darbai“ (angl.„Green New Jobs“).
Kita vertus, ten dirbantys žmonės ima patys mąstyti apie poveikį aplinkai. Jie savotiškai įtraukiami į žaliųjų veiklą.
Tačiau Naujoji žalioji sutartis anaiptol nėra politinė mūsų platformas. Ji tiesiog kelia klausimą, ar mūsų planeta pajėgi išlikti.
– Vis dėlto žaliųjų partijos daugelyje valstybių tampa rimta politinė jėga. Ar yra tikimybė, kad taip atsitiks ir Lietuvoje?
– Kiek man žinoma, jau kitų metų pradžioje čia rengiamasi įregistruoti žaliųjų partiją. Ta proga būtinai apsilankysime ir kur kas gausesnėmis pajėgomis. Juk iki šiol Lietuva tebėra balta dėmė: tai vienintelė ES šalis, kurioje tokios partijos dar nėra.
O kalbant apie politinius pasiekimus, tai mes jau turime frakciją Europos parlamente. Atskirose valstybėse žalieji sulaukia vis daugiau visuomenės paramos. Antai Prancūzijoje tai – trečia pagal populiarumą partiją, o būsimuose rinkimuose gal net ir pakils iki antrosios vietos.
Mūsų aljansas jungia net 37 Europos valstybių žaliųjų partijas, dar 9 dalyvauja stebėtojų teisėmis. Ir ne vien tik iš ES – čia yra ukrainiečiai, gruzinai ir kiti. Žinoma, turime įvairių sparnų: radikalūs žalieji siūlo vienus sprendimus, nuosaikieji – kitus. Todėl ir tariamės, diskutuojame dėl bendros pozicijos. Tokios, kaip Naujoji žalioji sutartis.
Vakaris Deksnys
Nuotraukoje: Europos žaliųjų partijų aljanso vykdomojo komiteto narys Aleksejus Kozlovas
