Seimui ketvirtadienį teikiami lydintieji teisės aktai dėl Laukinės gyvūnijos bei Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymų nuostatų, kurių priėmimas būtų pirmasis žingsnis, leidžiantis pradėti iš naujo svarstyti naktinių taikiklių įteisinimą. Dėl šių pakeitimų trūkumo birželį buvo pristabdytas Medžioklės įstatymo pataisų svarstymas. Jei šie lydintieji teisės aktai būtų priimti, Seimas galėtų grįžti prie naktinius taikiklius medžioklėje legalizuojančių pataisų, kurias aršiai kritikuoja gamtosaugininkai ir visuomenininkai.
Pakeitimus siūlo naktinių taikiklių įteisinimo iniciatoriai
Birželį bandymas įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje buvo pristabdytas, kai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė padaryti pertrauką Medžioklės įstatymo pataisų svarstyme. To prireikė Seimo teisininkams nurodžius būtinybę parengti lydinčiuosius įstatymų pakeitimo projektus.
Šią savaitę 50 parlamentarų šiuos teisės aktus, galinčius atverti kelią naktinių taikiklių įteisinimui, teikia Seimui.
„Seimo teisininkai birželį buvo labai konkretūs nurodydami, kokius žingsnius padaryti – taisyti Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymų nuostatas. 50 Seimo narių, tarp kurių – tos pačios pavardės, siekusiusios ir naktinių taikiklių įteisinimo, šiuos namų darbus atliko: jau šį ketvirtadienį projektus teikia Seimui.
Tai siunčia signalą, kad nepaisant didelės dalies visuomenės ir aplinkosaugos autoritetų nepritarimo, Seimo nariai planus įteisinti brakonieriams sąlygas gerinančias aplinkybes tęsia“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, birželį organizavusi protesto akciją prieš pataisų priėmimą.
Žada protestus
I. Budraitė sako, kad jeigu Seimas priimtų naktinių taikiklių įteisinimui padėsiančias Laukinės gyvūnijos bei Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymų pataisas, susirūpinę gyventojai, kaip ir pavasario sesijos metu, vėl jungsis į protestus ir iniciatyvas.
Taip pat raginame ir visuomenę neleisti šiam klausimui vystytis sava eiga – turime drauge daryti spaudimą Seimo nariams ir neleisti jiems pataikauti brakonierių ir ginklų pardavėjų lūkesčiams. Raginame kreiptis į Seimo narius laiškais, žinutėmis socialiniuose tinkluose, nebijoti prieiti renginių metu ir pasakyti, kad nenorite miškuose matyti skerdyklų“, – sako I. Budraitė.
Kritika naktinių taikiklių įteisinimui
Norėtas priimti Medžioklės įstatymo pataisas gausiai kritikavo gamtininkai, aktyvistai ir kai kurie medžiotojai, taip pat kadenciją baigęs prezidentas aplinkosaugininkas Valdas Adamkus, naktinių taikiklių įteisinimui nepritarė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Yra daugybė priežasčių, kodėl naktiniai taikikliai neturėtų būti įteisinti. Šių prietaisų naudojimas sudaro prielaidas brakonieriavimui, nes nėra patikimų būdų kontroliuoti, ar gyvūnas sumedžiotas su naktiniu taikikliu, ar be jo. Be to, nakties metas yra vienintelis, kai gyvūnas turi progą pailsėti nuo medžiotojo. Nekelkime grėsmės gyvai būtybei kiaurą parą“, – sako I. Budraitė.
Taip pat, priduria I. Budraitė, valstybinė aplinkos apsaugos sistema ir taip stokoja finansinių ir žmogiškųjų resursų.
„Apkrauti ją dar vienu uždaviniu – prižiūrėti, kad naktinio matymo prietaisai būtų naudojami tik pagal deklaruojamą paskirtį – nėra realu“, – tikina Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė.
I. Budraitė taip pat teigia, kad medžiotojų pateikiamas argumentas, jog naktiniai taikikliai reikalingi žvėrių populiacijos reguliavimui, nėra pagrįstas.
„Medžiotojai jau dabar turi pakankamai įrankių atlikti žvėrių populiacijos reguliavimą. O kiti pataisų šalininkų išsakyti pageidavimai – ugdyti šaudymo sugebėjimus, treniruotis valstybės gynybai ir kiti – turi būti realizuojami šaudyklose, o ne gamtoje“, – įsitikinusi I. Budraitė.
Naktinių taikiklių naudojimo medžioklei klausimas į Seimą periodiškai grįžta nuo 2015-ųjų.
