Lapkričio 28–29 dienomis Latvijoje vyko dviejų dienų 32-osios Baltijos Asamblėjos sesijos renginiai. Rygoje Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto darbe dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigė, jog Baltijos Asamblėjos rezoliucijoje, kurioje atsispindi kitų metų veiklos prioritetai, didžiausias dėmesys skirtas energetikai bei geležinkelio projektams.
„Kitiems metams išlieka jau anksčiau nustatyti prioritetai: toliau kurti Baltijos energetikos rinką, ypatingai akcentuojant dujų rinkos sukūrimą ir elektros energijos rinkos liberalizavimą. Kalbėjome apie elektros perdavimo jungtis, dujų tiekimo alternatyvas, Europos Sąjungos 3-čiojo paketo įgyvendinimą. Sesijoje dalyvaujantis Baltijos Asamblėjos partneriškos organizacijos – Beniliukso parlamento – pirmininkas perskaitė puikų pranešimą apie kelią, kuriuo energetikos srityje žengia Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas: decentralizuotas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas ir jų sujungimas į „smart grid“, išmaniuosius tinklus, lanksčiai reaguojančius į energijos pasiūlos ir paklausos svyravimus“, – teigė L. Balsys.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas pastebėjo, jog visos Baltijos Asamblėjos metu diskusijose niekas nekėlė Visagino atominės elektrinės klausimo. „Apie Visagino atominės elektrinės projektą prakalbo tik vienas Latvijos delegatas. Jis per plenarinę sesiją išreiškė susirūpinimą, kad Visagino atominė elektrinė būtų labai arti Latvijos sienos ir klausė savo šalies ekonomikos ministro, ar yra parengti evakuacijos planai, žmonių apmokymai avarijos atveju. Reaguodamas į klausimus ministras atsakęs, jog apie tai kalbėti yra absoliučiai per anksti. Panašu, kad nei latviai, nei estai jau seniai rimtai nevertina kai kurių atskirų Lietuvos politikų ir politikių branduolinių sapnų“, – komentavo L. Balsys.
Taip pat šios Baltijos Asamblėjos sesijos išskirtinis akcentas – didelis dėmesys skaitmeninių technologijų plėtrai ir skaitmeninės Baltijos rinkos sukūrimui, imantis koordinuotų veiksmų diegiant elektroninį parašą, skatinant e- prekybą ir pan.
Pasak L. Balsio, Baltijos Asamblėjoje taip pat didelis dėmesys buvo skirtas europinio geležinkelio projektams „Rail Baltic“/ „Rail Baltica“. „Diskusijose konstatuota, jog kol kas dėl antrojo projekto yra daug neaiškumų. Kol kas Latvija negali pasakyti, kurioje vietoje greitasis geležinkelis kirs sieną su Lietuva, o Lietuvoje neapsispręsta, ar linija bus nutiesta per Panevėžį, ar per Šiaulius. Bet svarbiausia, kas įrašyta į rezoliuciją, jog būtina į projektą įtraukti Suomiją ir Lenkiją. Skamba kiek paradoksaliai, bet be šių šalių iš tikrųjų nelabai toli nuvažiuosime. Nebent į Lietuvos – Lenkijos pasienio miškelį grybų rinkti…“, – sakė Seimo narys.
