Nelegalios daugyklos – grėsmė ne tik gyvūnų gerovei, bet ir valstybės ekonomikai. Toks šešėlyje veikiantis verslas galimai kasmet nuslepia šimtus tūkstančių neapmokestintų pajamų, todėl turime daugiau dėmesio skirti ir finansinei tokių nusikaltimų pusei. Tikėtina, kad griežtesnė atsakomybė leistų atbaidyti gyvūnų daugintojus nuo tokio nelegalaus pasipelnymo ir leistų papildyti valstybės biudžetą.
Pastaraisiais metais visuomenėje ypač daug šurmulio kėlė nelegalių gyvūnų daugyklų skandalai, po kurių Seimas ir Vyriausybė ryžosi priimti svarbius pakeitimus teisinėje bazėje. Buvo įvesti keli saugikliai, pavyzdžiui, draudimas prekiauti gyvūnais lauko turgavietėse, prievolė skelbimų portaluose nurodyti VMVT suteiktą veterinarinio patvirtinimo ar registracijos numerį. Priimti pakeitimai buvo ilgai laukti ir reikalingi, bet incidentams ir toliau kartojantis, pastebima, kad tokių saugiklių neužtenka arba jie vis dar tinkamai nefunkcionuoja.
Neseniai Raseinių rajone buvo aptikta dar viena nelegali daugykla. Joje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo 40 nelegaliai veistų šunų. Remiantis šia situacija, galima preliminariai paskaičiuoti, kiek pajamų galėtų generuoti toks nelegalus verslas.
Pavyzdžiui, jei mokesčių nemokantis šunų veisėjas laiko 40 šunų (20 šunų porų, t.y.: patinas ir patelė), o patelė atsiveda dvi vadas metuose, iš kurių parduodama vidutiniškai po 5 šuniukus, per metus viena pora gali „pasiūlyti rinkai“ apie 10 šuniukų. Tai reiškia, kad dvidešimt porų gali atsivesti 200 šuniukų per metus. Kadangi vidutinė vieno šuniuko kaina siekia 500 eurų, bendra neapmokestintų pajamų suma gali siekti net 100 tūkstančių eurų.
Beje, nelegalus šunų dauginimas, kaip ir visos nelegalios komercinės veiklos, daro neigiamą įtaką viešojo sektoriaus paslaugoms. Viešasis sektorius išgyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl kuo daugiau mokesčių surenkama, tuo geriau galima atlikti viešojo sektoriaus pareigas: sukurti vietų darželiuose, pakelti atlyginimus mokytojams, skirti papildomų nemokamų vietų aukštosiose mokyklose, pagerinti kelių būklę ar jų priežiūrą šaltuoju metų laikotarpiu ir t.t.
Kai veikla vykdoma nelegaliai, t.y. negavus atitinkamų leidimų ir neatitinkant tam tikriems reikalavimams, galimai neatliekama ir mokestinė prievolė. Jeigu tai yra tiesa, nelegalūs gyvūnų daugintojai ne tik pelnosi iš gyvūnų kankinimo, bet ir spjauna visiems mokesčių mokėtojams į veidą, nors jie ar jų vaikai patys naudojasi tomis viešosiomis paslaugomis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba po savo įrašu socialiniuose tinkluose mane patikino, kad įtarus nelegalią komercinę veiklą yra informuojamos visos atitinkamos tarnybos, taip pat ir VMI. Tačiau Jonavos rajone veikusi galimai nelegali šunų daugykla, kurioje rasti 55 šunys, gavo tik 700 eurų baudą be gyvūnų konfiskavimo, o apie VMI ar FNTT tyrimus ir jų išvadas straipsniuose nieko nebuvo parašyta. Be to, ar normalu, kad baudos už netinkamomis sąlygomis laikomą gyvūną įkainis siekia maždaug 13 eurų? Turbūt ne, bet būtent tokią sumą už vieną gyvūną turi sumokėti Jonavos rajone veikusi galimai nelegali šunų daugykla.
Kelias link gyvūnų gerovės užtikrinimo dar ilgas ir vingiuotas, todėl reikėtų diegti visas įmanomas priemones ir sutelkti bendram darbui skirtingas institucijas, tarp jų ir tiriančias mokestinius bei kitus finansinius nusižengimus. Be to, vertėtų skatinti ir visuomenės budrumą, kad gyventojai atpažintų nelegalias gyvūnų daugyklas ir apie jas praneštų atsakingoms institucijoms.
Komentaro autorius: Džiugas Bubliauskas, Lietuvos žaliųjų partijos gyvūnų gerovės grupės narys
