Dėl pratęsto leidimo laukuose pilti mėšlą gali būti užteršti vandens telkiniai
Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos neseniai pratęsė leidimą ūkininkams paskleisti dirvoje mėšlą ir srutas. Aplinkosaugos ekspertai tokį sprendimą vertina kritiškai – dėl nepalankių meteorologinių sąlygų laukuose išpiltas mėšlas gali užteršti vandens telkinius ir turėti rimtų ekologinių pasekmių. Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į abi ministerijas ragindama sprendimą atšaukti. (more…)
Vyriausybė pritarė dalies valstybės įmonių, tarp kurių ir Valstybinių miškų urėdija, pertvarkymo startui. Nors tokių pokyčių iniciatoriai žada geresnius veiklos rezultatus ir naudą piliečiams, skubotai priimti sprendimai dėl milijardinį valstybės turtą valdančios įmonės gali turėti labai skaudžių pasekmių. Kur slypi pavojai?
Škotijos Glazgo mieste vykstanti klimato konferencija COP26 artėja prie finišo tiesiosios. Nors joje buvo priimti įvairūs pažadai, pavyzdžiui, mažinti miškų nykimą ir metano emisijas bei didinti pagalbą besivystančioms šalims, aplinkosauginių organizacijų ji buvo įvertinta kaip 26 nesėkmė. Nes panašių pažadų buvo ir anksčiau, bet jie nebuvo įgyvendinti. Žiniasklaidoje apie šią konferenciją mirgėjo milijonas žinučių. Išskyrus vieną. O tos vienos žinutės užtektų, kad visos problemos pradėtų spręstis. Nereikėtų nieko gėdyti, reikalauti ar važiuoti į dar 26 nesėkmingas konferencijas.
Nelegalios daugyklos – grėsmė ne tik gyvūnų gerovei, bet ir valstybės ekonomikai. Toks šešėlyje veikiantis verslas galimai kasmet nuslepia šimtus tūkstančių neapmokestintų pajamų, todėl turime daugiau dėmesio skirti ir finansinei tokių nusikaltimų pusei. Tikėtina, kad griežtesnė atsakomybė leistų atbaidyti gyvūnų daugintojus nuo tokio nelegalaus pasipelnymo ir leistų papildyti valstybės biudžetą.
Sveikiname Liną Samulytę, mūsų kandidatę į Kelmės rajono meres, su puikiais rinkimų rezultatais!
Namą ant ežero kranto vis dažniau galima sutikti sėkmingo žmogaus atributų sąraše. Tiesa, toks
Šią savaitę nedideliu balsų skirtumu LR Seimas nusprendė svarstyti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Jų esmė – įsteigti universiteto ligoninę Klaipėdos mieste ir iki vienos sumažinti universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų skaičių Vilniuje. Tuo metu Kaune ketinama nieko nekeisti ir taip pat palikti vieną universiteto ligoninę. Deja, numatyti įstatymo pakeitimai stumiami pernelyg skubotai, turint omenyje, kad šie pokyčiai gali turėti labai rimtų praktinių pasekmių sveikatos mokslų sričiai.