Lietuvos žaliųjų partija įspėja, kad Žemės ūkio ministerijos siūlomi augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklių pakeitimai gali reikšmingai susilpninti bičių apsaugą Lietuvoje ir sumažinti galimybes suprasti, kada ir kokiomis cheminėmis medžiagomis purškiami laukai.
Augalų apsaugos produktai, kitaip žinomi kaip pesticidai, yra cheminės medžiagos, skirtos apsaugoti žemės ūkio pasėlius nuo kenksmingų organizmų ar naikinti piktžoles, tačiau naudojamos netinkamai – turi toksišką poveikį žmonėms ir aplinkai. Todėl, pasak žaliųjų, sprendimai pesticidų naudojimo srityje tiesiogiai susiję ne tik su žemės ūkiu, bet ir su aplinkos kokybe, maisto sauga bei visuomenės sveikata.
„Ministerijos pateikti pasiūlymai nėra techninis pakeitimas – tai sprendimas, naudingas tiems, kurie pesticidus naudoja, tiekia ir parduoda: intensyviai žemdirbystei, stambiems grūdininkystės ūkiams, pesticidų platintojams ir prekybos grandinei. Tuo tarpu rizika perkeliama tiems, kurie neturi galimybės jos valdyti – bitininkams, aplinkai ir visuomenei.“, – sako I. Budraitė.
Kas keičiama: mažiau atvejų, kai apie pesticidų purškimus reikės pranešti
Šiuo metu galiojančios augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklės numato, kad ūkininkai turi iš anksto informuoti apie planuojamus purškimus per specialią informacinę sistemą. Tai daroma tam, kad bitininkai, kurių bitynai yra netoli purškiamų laukų, gautų pranešimus ir galėtų imtis apsaugos priemonių: laikinai uždaryti avilius, perkelti juos į saugesnę vietą ir žinoti, kada ir kur kyla rizika.
Žemės ūkio ministerijos naujai siūloma tvarka šią pareigą susiaurintų. Informuoti reikėtų tik tada, kai purškiami žydintys augalai, naudojant pesticidus, pažymėtus kaip „Pavojingas bitėms“. Remiantis viešai prieinamais, tokių produktų yra registruota vos 5. Tuo tarpu taip nepažymėtų, bet leidžiamų naudoti pesticidų yra virš 600.
Anot žaliųjų, tai reiškia, kad apie didžiąją dalį purškimų bitininkai nebegautų jokios informacijos.
„Iš informavimo sistemos išimama dalis realių rizikos situacijų. Jei apie purškimą niekas nepraneša, bitininkas net nežino, kad turi saugoti bites, o vėliau, kilus žalai, tampa sunkiau nustatyti, kas ir kada purškė“, – teigia Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas, bitininkas Laurynas Okockis.
Pasak L. Okockio, praktikoje bitininkai jau susiduria su bičių žūtimis, orientacijos sutrikimais, kai bitės nebegrįžta į avilius, taip pat pesticidų likučiais meduje. Tokiais atvejais nukenčia ne tik bitės, bet ir bitininkų produkcija: jei meduje randama veikliųjų medžiagų likučių, jis tampa nesaugus ir netinkamas pardavimui.
„Realybėje bitės neskrenda pagal pasėlių deklaracijas ar teisės aktų punktus – jos ieško maisto kelių kilometrų spinduliu. Net jei purškiamas laukas nežydi, jo pakraščiuose gali žydėti piktžolės ar pievų juostos. Be to, purškimo metu susidaranti pesticidų dulksna gali pasklisti už purškiamo lauko ribų: pesticidų likučiai gali būti žiedadulkėse, nektare, aplinkiniuose augaluose. Bitė gali apsinuodyti ne tik lauke, bet ir parsinešti taršą į avilį. Todėl sakyti, kad nežydinčių laukų purškimas nekelia rizikos, yra paprasčiausiai neatsakinga“, – sako L. Okockis.
Kuriuo metu purškiama – taip pat svarbu
Žalieji atkreipia dėmesį, kad galiojančios taisyklės draudžia pesticidais purkšti žydinčius augalus bičių aktyvumo metu – nuo 4 iki 21 valandos, nes dieną bitės intensyviausiai skraido ir maitinasi. Tačiau nežydinčių laukų purškimui toks draudimas nėra taikomas net naudojant pesticidus, pažymėtus kaip „Pavojingas bitėms”.
„Čia ir yra paradoksas. Ten, kur žydintys augalai purškiami naktį, rizika bent jau iš dalies valdoma. Bet jei pavojingas pesticidas naudojamas nežydinčiame lauke dieną, kai bitės aktyviai skraido, prievolės pranešti apie tokį purškimą nėra. Kyla klausimas, kodėl informavimo atsisakoma ten, kur jis labai reikalingas?“, – teigia L. Okockis.
Kitas Žemės ūkio ministerijos siūlomas pakeitimas – trumpinti informavimo laiką. Dabar apie planuojamus purškimus turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, t.y. 48 valandas. Ministerija siūlo nustatyti, kad pakaktų pranešti likus 26 valandoms iki planuojamo purškimo. Taip pat išlieka galimybė pranešime nurodyti ne konkrečią purškimo datą, o iki dviejų savaičių intervalą, t.y. bitininkas gali gauti pranešimą, kad purškimas teoriškai vyks bet kada per keturiolika dienų.
„Praktikoje bitininkai dažnai negyvena šalia bitynų. Norint apsaugoti bites, reikia nuvykti į vietą, pasiruošti, kartais fiziškai uždaryti avilius ar organizuoti jų perkėlimą. Tam reikia laiko. Bitininkas negali laikyti bičių uždarytų dvi savaites. Tai biologiškai neįmanoma ir pačioms bitėms žalinga. Jei pranešimas nenurodo, kada tiksliai bus purškiama, jis tampa beveik bevertis. O jei dar gaunamas likus maždaug parai, realios apsaugos galimybės praktiškai nelieka“, – sako L. Okockis.
Kam naudingi tokie pakeitimai
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos, šią temą klaidinga laikyti tik bitininkų ir ūkininkų konfliktu.
„Tai nėra siaura bitininkų problema. Kai silpnėja bičių apsauga, poveikis gali pasireikšti daug plačiau: mažėja apdulkinimas, prastėja derliaus stabilumas, didėja spaudimas ekosistemoms, o pesticidų likučių klausimas tampa susijęs ir su maisto sauga. Jei valstybė nuosekliai mažina kontrolę, visuomenė turi teisę žinoti, kieno interesai čia ginami“, – sako I. Budraitė.
Jos teigimu, tokia kryptis naudinga stambiems intensyvios žemdirbystės ūkiams, ypač grūdininkystės sektoriui, taip pat pesticidų platintojams ir pardavėjams, kuriems svarbu kuo mažiau ribojimų rinkoje.
„Administracinės naštos mažinimas skamba nekaltai, bet reikia klausti, kieno sąskaita ji mažinama. Šiuo atveju patogumas suteikiamas pesticidų naudotojams, o rizika perkeliama bitininkams, aplinkai ir visuomenei. Tai nėra subalansuota politika“, – teigia I. Budraitė.
Pateikė oficialias pastabas
Lietuvos žaliųjų partija Žemės ūkio ministerijai pateikė oficialias pastabas dėl siūlomo teisės akto projekto. Partija reikalauja išlaikyti dabar galiojančią informavimo apie planuojamus purškimus apimtį, netrumpinti informavimo terminų, atsisakyti galimybės nurodyti dviejų savaičių purškimo laikotarpį ir užtikrinti, kad į sprendimų priėmimą būtų realiai įtraukiama bitininkų bendruomenė bei aplinkosaugos ekspertai.
Žalieji primena, kad tai nėra pirmas Žemės ūkio ministerijos bandymas didinti pesticidų naudojimo lankstumą. Anksčiau jau buvo siūlymų švelninti reikalavimus pesticidų naudotojams, taip pat iš esmės buvo supaprastinta pesticidų naudojimo apskaitos tvarka, kas smarkiai apsunkino galimybes tikrintojams įvertinti ūkio veiklą realiuoju laiku.
