Nuostabų šilto rudens šeštadienio rytą Vilniaus rajone netoli Karvio ežero buvo suorganizuota pluoštinių kanapių nuėmimo talka-šventė „Kanapėlę sėjau“. Šių gilias tradicijas nuo senų laikų Lietuvoje turėjusių augalų nuėmimas vyko pagal visas senąsias lietuviškas tradicijas – raunant rankomis, rišant jas į ryšius ir statant į pėdelius. 1 ha pluoštinių kanapių, kurios buvo ir pasėtos tradiciškai rankomis, palydint skambioms lietuviškoms sutartinėms, jau nuo 11 val. ryto šurmuliavo būrys talkininkų, pasiruošusių išbandyti senąsias mūsų tautos tradicijas. Atvyko rovėjų entuziastų net iš Dzūkijos, iš Merkinės apylinkių. Laukuose išsijuosę linksmai klegėdami darbavosi ir mokyklinio amžiaus vaikučiai, kuriems kanapių rovimo tradicija buvo malonus išbandymas ir paliko neišdildomą įspūdį. Kai kurios šeimos atsivežė net kūdikius.
Talką lydėjo laužai, talkininkai vaišinosi ant laužų virtomis bulvėmis su kanapių „spirgine“, lauko žolelių arbata, ant laužo virta daržoviene, dalijosi įspūdžiais, džiaugėsi turiningai praleistu savaitgaliu, nuostabiu rudenišku oru bei įspūdžiais atgaivinant mūsų protėvių tradicijas.
Nuimtas derlius planuojamas perdirbti taip pat tradiciškai (kuliamas, spaudžiamas aliejus, mirkomi šiaudeliai, atskiriamas pluoštas, verpiami siūlai, vejamos virvės, audžiami audiniai) naudojant tik rankų darbą ir tradicinius senovinius įrankius. Sėklų kūlimo, valymo bei spirginės paruošimo talkininkų vaišėms tradicija buvo pademonstruota čia pat laukuose, talkos metu.
Talkos pratęsimas įvyko ir spalio 9 d., sekmadienį. Talkininkai galėjo prisijungti bet kuriuo dienos metu jau nuo 11 val.
Šias tradicijas talkos sumanytojai ir organizatoriai, Baltijos pluoštinių augalų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovai Edgar Babanov ir Andrius Osadčis, galvoja tęsti ir kitąmet, planuodami suorganizuoti dar didesnį renginį.
Be galo džiugu atgaivinti primirštų tradicinių augalų auginimą ir senąją jo kultūrą, o ypatingai nuostabu išbandyti šias tradicijas pačiam, sugrįžtant prie mūsų ištakų ir pasijuntant senosios mūsų protėvių kultūros dalimi.
Primename, kad pluoštinė kanapė yra išskirtinis unikalus ekologinis augalas, turintis gilias tradicijas mūsų tautosakoje. Šie augalai jau patys savaime ekologiniai, nes jų auginimui ne tik nereikalingos cheminės augalų apsaugos priemonės nuo ligų, kenkėjų bei piktžolių, bet dar ir patys palieka nepiktžolėtus bei maistinėmis medžiagomis praturtintus laukus ir apsaugo kitus augalus nuo kenkėjų puolimo. Įdomu tai, kad iš šių augalų galima pagaminti mažiausiai 50 000 (kai kas priskaičiuoja net iki 150 000) įvairiausių gaminių, pradedant žmogaus organizmui labai vertingu aliejumi, išskirtinai tvirtu ir ekologišku pluoštu, kosmetikos gaminiais, vaistais ir baigiant statybinėmis medžiagomis bei biokurui.
Atkreiptinas dėmesys, kad pluoštinės kanapės netinkamos svaigintis, kadangi turi labai mažus kiekius (iki 0,2 proc.) narkotine laikomos medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC). Narkotikams tinkamos kanapės sintetina nuo 3 iki 20 proc. THC.
Virginija Vingrienė