Šį trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje bus svarstoma nauja sostinės teritorijos bendrojo plano koncepcija, kuri kelia daug abejonių ir klausimų, tačiau R. Šimašius, atrodo, imasi strategijos „nieko nematau, nieko negirdžiu“.
Praėjo vos mėnuo nuo to laiko, kai Vilniaus miesto gyventojai buvo kviečiami teikti pastabas dėl sostinės teritorijos bendrojo plano koncepcijų. Bendruomenės pateikė daugybę pastabų, tačiau jų priiminėjamame koncepcijos variante nematyti. Bendruomenės kategoriškai nesutinka su dabartiniu bendruoju planu, jaučiasi ignoruojamos, tačiau Vilniaus miesto merui tai nerūpi.
Panašu, kad Vilniaus miesto savivaldybė tęsia savo tradiciją – skubėdama priimti bendrąjį planą ir neįtraukdama bendruomenių į sprendimų priėmimą, neįsiklausydama į jų siūlymus, pažeidinėja tarptautinę Orhuso konvenciją, o jos specialistai galėjo viršyti savo įgaliojimus. Dėl to jau kreipiausi į Teisingumo ir Aplinkos ministerijas bei Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigą.
Tokia skuba rodo tik vieną – Vilniaus merui Remigijui Šimašiui labiau rūpi verslininkų, norinčių patogioje vietoje plėtoti taršią pramonę, o ne miesto gyventojų interesai.
Jau dešimt metų Trakų Vokės ir aplinkinių gyvenviečių bendruomenės prašo Vilniaus miesto savivaldybės atsižvelgti į pasikeitusią situaciją ir atsisakyti bendrajame plane numatytų planų tarp K. Ostrogiškio ir Fabriko gatvių sukurti taršios pramonės Zigmantiškių (Lentvario) zoną, kad Trakų Vokės, Daniliškių, Kazbėjų, Naujasodžio, Gurelių ir kaimyninio Lentvario gyventojai neatsidurtų sukoncentruotos pramonės viduryje.
Gyventojai numatytą taršios pramonės Zigmantiškių (Lentvario) zoną siūlo keisti į gyvenamąsias teritorijas, o žemės ūkio paskirties teritorijoje, esančioje šalia Vokės upės leisti atkurti namų valdas, taip pat prašoma pasirūpinti gatvių apšvietimu, vandentiekiu, kanalizacija. Individualių namų savininkų bendrija „Vokės kalvos“ taip pat pasisako prieš vienoje iš koncepcijų numatytą „neprioritetinės pramonės įmonių plėtros“ teritoriją tarp J. Tiškevičiaus, Leipalingio g. ir Senojo Gardino plento.
Bendruomenės konkrečius pasiūlymus dėl bendrojo plano Vilniaus miesto savivaldybei teikia nuo 2007 metų, tačiau iki šiol neatsižvelgta nei į vieną pasiūlymą. Prieš mėnesį bendruomenių atstovai, pakartotinai pateikę savo pastabas, iš bendrojo plano rengėjų susilaukė tik pašaipų, kad tokia koncepcija buvo numatyta dar 1998 metais ir nieko čia jau nebepadarysi.
Tačiau dabar yra 2017-ieji. Per šį laikotarpį stipriai išsiplėtė gyvenamųjų namų kvartalai, čia kuriasi jaunos šeimos. Vien Trakų Vokėje jau gyvena beveik 5 tūkstančiai gyventojų. Gyvenvietė jau seniai nepanaši į taršiai pramonei plėtoti tinkančią teritoriją. Priešingai – ši vieta galėtų tapti kultūrinio ir gamtinio turizmo traukos centru. Trakų Vokėje veikia didelę istorinę ir kultūrinę vertę turintis dvaras, priklausęs grafams Tiškevičiams. Šį dvarą supa upės vingis ir parkas, suprojektuotas garsaus prancūzų architekto Eduardo Fransua Andre. Aplink yra daugybė įdomių lankytinų objektų, vietų, tinkamų rekreacijai. Bet kuriam čia besilankančiam turėtų būti akivaizdu, kad tai – ne ta vieta, kuri būtų tinkama pramonės plėtrai.
Kaip tik dabar yra tinkamas laikas keisti pasenusį ir realios situacijos neatitinkantį bendrąjį planą, kuris būtų orientuotas į realią dabartinę situaciją ir gyventojų poreikius, o ne taršios pramonės atstovų įnorius. Gal Vilniaus miesto savivaldybei laikas atlikti ekonominę analizę, kuri parodytų, kas šiai teritorijai, kurią norima apjuosti taršia pramone, sukurtų daugiau pridėtinės vertės: gyvenamųjų namų plėtra, turizmo pritraukimas ar gamyklų ir logistikos centrų statyba, kuri gali stipriai sumažinti nekilnojamo turto kainą, padidinti aplinkos taršą?
Labai tikiuosi, kad Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nariai prisimena, kas yra Orhuso konvencija, ir jiems užteks sąmoningumo nepritarti dabartinei bendrojo plano koncepcijai tol, kol į jos svarstymą nebus įtraukti bendruomenių pasiūlymai ir tokių svarbių klausimų svarstymai vyks skaidriai, bendradarbiaujant su visuomene ir be nereikalingos skubos.
