„Nėra nevyriškų darbų!“ – tokiu šūkiu vadovaujasi kilnius ir prasmingus darbus vykdantis Vyrų fondas. Kviečiame susipažinti su jo vadovo, Rimvido Stankevičiaus, istorija. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Rimvidas yra ir mūsų partijos Valdybos narys.
Vasarį 60-metį švęsiantis Rimvidas Stankevičius pagal specialybę – interjero dizaineris. Tiesa, Vilniuje gyvenantis vyras garsėja kiek kitokiais darbais – kilniais ir veriančiais širdį. Tokiais, kurie susiję su labdara, parama ir pagalba tiems, kuriems ji yra reikalinga.
Ragina vyrus imtis ypatingų darbų
Vyro veikla – neeilinė. Jis vadovauja „Vyrų fondui“ ir skatina stipriosios lyties atstovus prisidėti prie labdaros ir paramos teikimo tiems, kuriems pagalba labiausiai reikalinga. „Paprastai prie labdaros projektų ir jų vykdymo prisideda moterys. Iš visų, kurie save šioje srityje realizuoja, yra daugiau nei 90 proc. moterų.
Labai gaila, kad vyrai nėra linkę to daryti, nes dauguma galvoja, jog tai tiesiog nevyriška. Šio fondo šūkis: „Nėra nevyriškų darbų“, todėl noriu pabrėžti, kad visi darbai yra kilnūs ir svarbūs. Pastebėjau tendenciją, kad vyrai, kurie prisideda prie labdaros ir paramos teikimo, gana dažnai stengiasi išlikti anonimais, nenori prisistatyti. Keista, kad jie gėdijasi gerų darbų. Penkerius metus savanoriavau viename paramos fonde. Per visą laiką buvau vienintelis ten nuolat ir be pertraukų savanoriavęs vyras.
Būti su sergančiais vaikais ir juos globoti – didelis iššūkis. Nors iš šono tai gali atrodyti nevyriški darbai, tačiau, pasakysiu atvirai, reikia būti labai stipriam, kad galėtumei vykdyti tokią veiklą. Prisipažinsiu, leisti laiką su vaikais ir vos po kelių savaičių ar mėnesių sužinoti, kad jie mirė – nemenkas išbandymas. Buvau per jautrus tam, negalėjau psichologiškai su tuo susitvarkyti“, – prisiminė Rimvidas.
Vis dėlto net ir išėjęs iš paramos fondo jis suprato, kad nori daryti neatlygintinus darbus, dovanoti gėrį. Dėl kokių priežasčių atsiranda toks noras? Kas tam turi įtakos? Iš vaikystės pasilikę skauduliai? Nepriteklius? „Aš tiesiog labai myliu Lietuvą ir noriu, kad čia gyventų kiek įmanoma daugiau laimingų žmonių. Aš esu laimingas ir noriu, kad kiti tokie būtų”.
Padeda šeimoms ir dienos centrams
Šiuo metu vyras kartu su paramos fondu leidžia ir knygas. Viena jų skirta vaikams, kurią parašė gydytojas Marius Marcinkevičius. Pinigai, gauti už parduotas knygas, atitenka paramos fondui ir tada paskirstomi tiems, kam reikia pagalbos. „Mes labai norėtume padėti vaikams, išeinantiems iš vaikų globos namų. Visą laiką šiltai ir saugiai gyvenę, jie išeina į nežinią. Bandėme juos integruoti į visuomenę, stengėmės atrasti galimybę įsidarbinti, tačiau projektui nepavyko surinkti reikiamų lėšų. Tikiu, kad ateityje galėsime padėti tokiems jaunuoliams.
Taip pat į mus pagalbos kreipėsi Naujojoje Vilnioje esančio dienos centro direktorė. Ten dienas leidžia vaikai, kurie ne tik ten mokosi, bet ir rengia spektaklius, meninius pasirodymus. Jie paprašė pastatyti jiems sceną ir mes labai greitai tai padarėme. Net pasikvietėme Žydrūną Savicką, kuris išbandė scenos tvirtumą“, – kilnius darbus vardijo pašnekovas.
Jo ateities planuose – knygų leidyba, fondo veiklos plėtimas ir noras padėti tiems, kam reikalinga pagalba bei parama. Kartu su fondu R.Stankevičius ketina ir toliau remti prašančius pagalbos.
