Oficialiai patvirtinta apie dar vieną incidentą, įvykusį liepos pradžioje šalia Lietuvos sienų statomos Astravo atominės elektrinės reaktoriaus korpuso saugojimo aikštelėje. Tai jau nebe pirmas ir, jei projektas nebus sustabdytas, ko gero – ne paskutinis incidentas.
Šiandien reikia ne kažkokių neapibrėžtų pokalbių, reikia DERYBŲ su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka dėl Astravo tolimesnio likimo. Šiose derybose Lietuva turi pasiekti, jog projektas būtų sustabdytas ir nutrauktas. Ši, vienintelė konstruktyvi ir efektyvi nuostata įrašyta ir į Lietuvos žaliųjų partijos rinkimų programą.
Reklaminių parašų rinkimo patiems sau čia neužtenka. Įstatymo projektą, dėl kurio konservatoriai tuos parašus renka, gerbiamoji opozicija su A. Kubiliumi priešaky galėjo pateikti nors ir 2012 metais ir dar dešimtis kartų vėliau. Juk kiekvieną savaitę plenarinių posėdžių darbotvarkę formuoja būtent opozicija. Miegojote, kolegos, visus tuos metus? O gal, turėjote kitų minčių, pavyzdžiui, pirkti tą nešvarią elektrą iš Astravo ir Kaliningrado per konservatorių aplinkos įmones, seniai garsėjančias rusiškos elektros importu?
Kaip kitaip paaiškinti stulbinantį faktą, jog tas pats Baltarusijos režimo opozicijos vienas lyderių M. Ulasevičius ir antiatominio judėjimo aktyvistė T. Novikova 2012 m., dar valdant A. Kubiliui, buvo paskelbti pavojingais Lietuvai ir … neįleisti į šalį dalyvauti Lietuvos žaliųjų partijos surengtoje konferencijoje?
Šie žmonės jau tuomet norėjo pasakyti visą tai, kas dabar ir vyksta – statyba vykdoma be projekto, pažeidžiamos konvencijos ir pan. Tačiau premjeras A. Kubilius tuomet net neigė, kad Astrave kas nors bus statoma, o prezidentė D. Grybauskaitė aktyviai skleidė žinią, esą, nieko baisaus, mūsų regione gali veikti nors ir penkios atominės! Mat, tuo metu, konservatoriai ir šalies vadovė aktyviai dalyvavo savo pačių sukeltoje Visagino AE propagandinėje isterijoje, ir net blogas kalbėjimas apie Astravą būtų jiems trukdęs durninti Lietuvos žmones dėl Visagino. Bet visa tai – jau istorija, nors jos ir nederėtų pamiršti.
Dabar, ES panaikinus sankcijas, pats laikas atviroms deryboms su A. Lukašenka. Tą privalo pradėti daryti D. Grybauskaitė, daug aktyviau įtraukdama ir kitų ES šalių lyderius, diplomatinė tarnyba turėtų savo kanalais formuoti Vakarų Europos politinę opiniją apie Astravą ir nuolatos įtraukinėti šį klausimą į ES darbotvarkes.
Šleivą – kreivą naująją Lietuvos energetikos strategiją, vis niekaip nepristatomą visuomenei, derėtų papildyti tikrai strateginėmis nuostatomis dėl regioninio bendradarbiavimo su Baltarusija, bendrai plėtojant, pavyzdžiui, atsinaujinančią energetiką, nes derybose turime ne tik reikalauti, bet ir patys ką nors naudingo kaimyninei šaliai ir mums patiems pasiūlyti.
