Lapkričio 24-26 d. Švedijoje vyko Europos žaliųjų partijos Tarybos posėdis, kuriame Lietuvos žaliųjų partiją atstovavo Vilniaus skyriaus pirmininkas Mindaugas Galiauskas ir partijos pirmininko pavaduotoja Ieva Budraitė.
Mindaugas Galiauskas dalinasi įspūdžiais iš renginio:
„27-asis Europos žaliųjų partijos tarybos suvažiavimas Švedijoje buvo man pirmasis, turėjau didelių lūkesčių. Praėjus kuriam laikui po jo pabaigos vis dar jaučiu, jog lūkesčiai buvo viršyti ir gavau daug įkvėpimo toliau veikti kartu su Lietuvos žaliųjų partija. Pagrindinis atradimas, ar netgi labiau priminimas, buvo kokia visgi plati žaliosios politikos platforma ir kaip svarbu veikiant žaliųjų vardu nuolat išeiti iš tradicinės aplinkodaugos temos, atsitraukti ir pažvelgti į didįjį paveikslą.
Apskritai, nepaisant daugybės ekologinių problemų ir iššūkių, susirinkimo atmosfera buvo darbinė ir pozityvi. Buvo daug kalbama kaip klimato kaita yra proga sukurti energetinę ir ekonominę sistemas, kuriose būtų užtikrintos lygios teisės visiems, kaip aplinkosaugos politika negali būti iki galo įgyvendinta neišspredžiant socialinių bei ekonominių iššūkių. Tad natūralu, jog socialinis teisingumas, švietimas ir darbo vietų kūrimas vis labiau tampa aktualiomis žaliosiomis temomis. Kitaip tariant, demokratijos vertybės yra žaliųjų vertybės, žalieji turi užtikrinti žmogaus teises ir apginti skriaudžiamuosius.
Atskiro dėmesio sulaukė miestų ir technologijų vystymas. Žalieji turėtų daug geriau suprasti ir būti technologinių pokyčių priešakyje, rasti būdus kaip tokius judėjimus ar technologijas kaip atvirasis kodas ar dirbtinis intelektas panaudoti demokratinių procesų stiprinimui ir didžiausios naudos gavimui. Diskutuota apie švedų vyriausybės pastangas suprasti, kaip, pavyzdžiui, save vairuojantys automobiliai pakeis miestus bei žmogaus sveikatą (žmogui visada reikės judėti!). Vienas iš konkrečių sprendimų siekiant prisitaikyti – Švedijos žaliojo švietimo ministro pertvarkos, nulėmusios, kad Švedijos mokyklose atsiras programavimo pamokos.
Paskutinis, bet tikrai ne menkiausas, dalykas – tikra atgaiva su kitais Europos žaliaisiais kalbėti viena kalba. Vienas tokio bendrumo pavyzdžių – neformali valandos trukmės diskusija su Švedijos parlamentare ir Baltarusijos žaliaisiais, kaip galėtų būti stabdoma Astravo atominės elektrinės statyba. Itin naudingas ir mokymasis iš kolegų: galimybė atvirai pasikalbėti apie žaliųjų partijų sėkmę Švedijoje, Suomijoje ir Olandijoje arba nesėkmę Portugalijos ir Čekijos rinkimuose. O pridėjus ir pranešėjus iš kitų pasaulio šalių – labai lengva pasijausti tikro pasaulinio judėjimo dalimi. Džiaugiuosi, kad Lietuvos žaliųjų partija dalyvauja jo kūrime.“
