Vilniaus savivaldybė skuba rengti sostinės gyventojų ir svečių pamėgto slėnio prie Baltojo tilto detalųjį planą, kuriame numatyta suformuoti sklypą vadinamojo daugiafunkcinio centro statyboms, didina miestiečių nepasitenkinimą. Gerbiami Vilniaus žmonės tokius sumanymus prilygina barbarų veiksmams.
Dešimtmetį Vilniaus savivaldybės brandinti planai dešiniajame Neries krante, vilniečių ir sostinės svečių pamėgtoje pievoje, statyti vadinamąjį Guggenheimo muziejų pagal dar 2008-aisiais parengtą architektės Zahos Hadid parengtą architektūrinį projektą, įkainotą beveik 2 mln. eurų, prieš kurį laiką įgavo naują pavidalą. Savivaldybės administracijos direktoriaus dar 2014 metų gegužės 9 dieną pasirašytu įsakymu buvo pradėtas rengti 33 hektarų teritorijos tarp sostinės Kernavės gatvės, Konstitucijos prospekto, Kalvarijų gatvės, Neries upės ir A. Goštauto gatvės teritorijos detalusis planas, o jo tikslu, be kita ko, nurodytas siekis suformuoti „žemės sklypus visuomeninės – daugiafunkciam kultūros, edukacijos ir inovacijų centrui statyti“.
„Sumanymas Neries slėnio terasoje pastatyti „Hermitage Guggenheim Vilnius“ muziejų, kuris šiuo metu vadinamas Daugiafunkciniu kultūros, edukacijos ir inovacijų centru, yra tikras akiborkštas Vilniaus visuomenei“, – kalbėdamas apie šį sumanymą, „Lietuvos žinioms“ tvirtino Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos visuomeninės komisijos narys, gamtos mokslų daktaras Vytautas Narbutas.
Pasak jo, vieta šio sumanymo įgyvendinimui buvo parinkta be viešo svarstymo, visuomenei nepristatytas ir konkursą laimėjęs architektės Z. Hadid projektas, apie kurį esą sužinota tik iš spaudos.
„Muziejaus pastato maketas, kurį rašytojas Romuladas Lankauskas pavadino „didele plastmasine varle, įroposiančia į Neries slėnį“, buvo patalpintas terasoje tarp Baltojo pėsčiųjų tilto ir Gedimino Baravyko gatvės – vilniečių pamėgtoje slėnio pievoje. Viena nauja detalė: prieš kelias savaites miesto savivaldybės vestibiulyje išankstiniam balsavimui rinkęsi žmonės šią „varlę“ pamatė pritrauktą prie pat Baltojo tilto, plote, kuris yra privatizuotas buvusio Vilniaus savivaldybės Teisės departamento vedėjo advokato Jovito Elzbergo“, – aiškino V. Narbutas.
„Lietuvos žinios“ pasidomėjo, ką apie Vilniaus savivaldybės brandinamus planus mano kiti žymūs vilniečiai. Jų atsakymai vienareikšmiški: Neries slėnio užstatymas būtų nusikaltimas miestui ir jo gyventojams.
Architektas profesorius Algimantas Nasvytis, prieš keturis dešimtmečius parengęs iš dalies įgyvendintą dešiniojo Neries kranto išvystymo projektą: Tos statybų idėjos – visiškas nonsensas. Siūlymas, atsiradęs net nesitarus su Architektų taryba, yra labai pavojingas. Tokiu atveju būtų visiškai užgriozdintas vaizdas Baltojo tilto ašyje ir į Gedimino kalną, ir į Šeškinės šlaitus. Neries pievoje buvo numatyta rekreacinė teritorija ir Baltasis tiltas kaip jos tąsa. Tai užfiksuota visuose brėžiniuose. Moderniojoje urbanistikoje žaliosios zonos yra prioritetas.
Kultūrologas profesorius Almantas Samalavičius:
Pirma problema, kurią įžvelgiu – ta, kad naujojo muziejaus idėja tėra bandymas reanimuoti sužlugusį ir susukompromitavusį Guggenheimo muziejaus projektą. Puikiai žinome visą pynę problemų, susijusių su Guggenheimu: projekto šalininkai ilgai dezinformavo Lietuvos visuomenę, skelbdami būsimą įsivaizduojamą ekonominę projekto įgyvendinimo naudą. Šia problema pastaraisiais metais domėjausi. Lankiausi Bilbao (Ispanija) mieste, architekto Franko Gehry suprojektuotame Guggenheimo muziejuje. Tačiau Bilbao padėtis – išskirtinė, nulemta specifinių aplinkybių. Pakartoti Bilbao muziejaus sėkmės daugiau niekam nepavyko. Rimtų tarptautinių ekspertų nuomonė apie kitas panašias globalias iniciatyvas – ganėtinai neigiama. Taigi, mano galva, toks projektas būtų dar vienas finansinis akmuo Vilniui ant kaklo. Dar vienas dalykas: demokratiškoje visuomenėje tokius klausimus turėtume spręsti ilgalaikėmis diskusijomis ir galutiniu konsensusu. Galiu pasakyti, kad nebuvo nei diskusijų, nei sutarimo. Visuomenė ir Lietuvos architektų bendruomenė (į kurią kartais gana skeptiškai žiūriu) šiuo atveju laikėsi tos pačios pozicijos – tiek profesionalai, tiek visuomenė pasakė, kad šito objekto nereikia. Jis, kiek žinau, nebuvo numatytas ir tos teritorijos bendrajame plane. Bet staiga, po tam tikros tylos, projektas – vėl be svarstymų – naujomis formomis atgaivinamas. Vilniečių pamėgtos viešosios erdvės vietoje numatomas abejotino ekonominio efekto projektas, kažkieno primygtinai stumiamas.
Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkė Marija Tamkevičiūtė:
Prieš kurį laiką į mus kreipėsi piliečiai, baimindamiesi, kad rekreacinės vietos prie Baltojo tilto gali nelikti. Vilniečiai teigia toje vietoje nenorintys jokių urbanistinių sprendimų: nesvarbu, ar tai būtų Guggenheimo muziejus, ar daugiafunkcinis centras, ar dar vienas daugiaaukštis. 2014 metų spalį inicijavome parašų po laišku prezidentei Daliai Grybauskaitei rinkimo akciją. Vos per kelias valandas surinkome daugiau kaip 200 parašų. Juos perdavėme prezidentės kanceliarijai – po mėnesio gavome atsakymą iš Vilniaus miesto Plėtros departamento, kuriame buvo nurodyta, kad rengiamas teritorijos detalusis planas bei sklypas daugiafunkciniam centrui statyti. Galvojant apie tokio centro, skirto miestiečių reikmėms, statybas, pirmiausia turėtų būti atsižvelgta į vilniečių nuomonę, o ne įgyvendinama vieno asmens vizija, leidžiant didžiulius pinigus. Esame užsisakę detalųjį planą, norėdami jį išnagrinėti detaliau, nes iš savivaldybės atsakymų supratome, kad į mūsų nuomonę atsižvelgta nebus. Mūsų manymu, Vilniuje pirmiausia reikėtų tvarkyti merdinčias vietas, atnaujinti nenaudojamus pastatus, pavyzdžiui, „Lietuvos“ kino teatrą, o ne urbanizuoti žaliąsias zonas.
Kraštovaizdžio architetektas Kęstutis Pranas Labanauskas:
Nesinori būti kategorišku, bet pirmas į galvą šaunantis atsakymas: tokio projekto įgyvendinimas būtų egoistų kartos vienas iš žingsnių užvaldant Neries slėnį, prikemšant jį architektūra, kuri Senamiesčio prieigose visiškai nederėtų. Aš esu tradicionalistų kartos atstovas, mes Vilnių įsivaizdavome visai kitokį. Mano mokytojai profesorius Česlovas Kudaba, dendrologas Leonas Čibiras, geografas Alfonsas Basalykas tubūt nė nesapnavo, kad dangoraižiai taip užguls Vilnių, užgoš senamiesčio savitumą. Anksčiau buvo suformuotas labai tikslus Vilniaus apibūdinimas – tai slėninis-terasinis miestas. Apie kokias terasas dabar kalbame, jei aukštuminės statybos tęsiasi per visą slėnį? Tai visos tradicinės Vilniaus sanklodos paneigimas. Atsitraukiant nuo subjektyvumo ir ieškant objektyvumo, galiu pasakyti, kad Neries slėnio užstatymo tema prieš kurį laiką buvo nagrinėjama Architektų sąjungoje. Tuo metu tiksliai nusakyta, kad Neries slėnis – esminis akcentas, nes Vilnius yra būtent slėnio miestas. Neris, palyginus, yra siaura upė, plataus mąsto užstatymas – net nekalbu apie dangoraižius – ją dar suspaustų. Šiuo metu, žiūrint nuo Rapolo bažnyčios laiptų pakopų viršaus, atsiveria vaizdas pro Žaliąjį tiltą į Senamiesčio gilumą. Ir šį reginį norima uždaryti, formuojant krantinės užstatymą! Taip nuo Senamiesčio būtų atsitverta lyg tvora, prarandant bet kokį vaizdinį miesto dalių ryšį.
Skulptorius profesorius Juozas Burneika:
Užstatyti Neries pievą – absurdiškas sumanymas. Pažvelkime į tą nuostabų slėnį nuo Nacionalinės dailės galerijos. Pagalvokime: jei jis būtų užgriozdintas vadinamuoju Guggenheimo muziejumi ar kokiu kitu pastatu, iš vilniečių būtų atimtas didis smagumas. Slėnis, kuris atsivera prieš žiūrovo akis iš muziejaus terasų – su niekuo nepalyginama vertybė, už kurią pasisako daugelis tūkstančių vilniečių. Dabar ją norima sunaikinti statiniu, kuris yra absoliučiai svetimas Vilniaus architektūrai ir istorijai.
Architektas Julius Šeibokas:
Griežtos nuomonės, reikia ar nereikia daugiafunkcinio centro prie Baltojo tilto, neturiu. Dešinįjį Neries krantą reikėtų sutvarkyti. Bet ar ten turėtų iškilti Guggenheimo muziejus, ar kitas objektas – dar klausimas. Ar toje vietoje reikia tokio agresyvaus užstatymo, pamirštant A. Nasvyčio kurtą viziją dėl viso Konstitucijos prospekto urbanistinės kalvos aukštybinio užstatymo? Naujasis centras, jei būtų įgyvendinamas jau parengtas projektas, nukonkuruotų jo mintį ir paneigtų visą tos pusės, kurios tvarkymas prasidėjo nuo tuometinio „Lietuvos“ viešbučio statybų, raidos idėją.
Muzikologas Eduardas Gedgaudas:
Slėnis prie Baltojo tilto, kur turėtų atsirasti tas centras, yra mūsų vertybė. Ją turėtume išsaugoti, kaip Krokuva saugo 48 hektarus užimantį Blonia parką, įtrauktą į UNESCO vertybių sąrašą. Tačiau aš negirdėjau, kad Vilnių valdantys asmenys apie šią teritoriją kalbėtų deramai, kaip apie vertybę. O kėsintis į ją yra tiesiog barbariška.
Nacionalinės premijos laureatas architektas profesorius Rolandas Palekas:
Užstatyti pievą būtų strateginė miesto klaida. Turėti didelę rekreacinę erdvę miesto viduryje, prie vandens – didelis turtas. Geriausiai vertinami didieji pasaulio miestai brangina tokias erdves: prisiminkime Londono Haid parką, Niujorko Centrinį parką ir panašiai. Jeigu mums likimas davė pačiame centre turėti tokią miesto foje, saugokime ją. Tai tik susitarimo reikalas. Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas: Slėnis prie Baltojo tilto – viena iš gyviausių Vilniaus viešųjų erdvių. Užstatyti ją būtų didelė klaida ir neteisybė vilniečių atžvilgiu, juo labiau, kad nežinoma, kokius projektus ten ketinama įgyvendinti. O jei kalbama apie vadinamąjį Guggenheimo muziejų ar kokį daugiafunkcinį centrą, kurių pagrindu laikomas architektės Z. Hadid darbas, tai jis savo masteliais apskritai šiurpiai išdarkys bendrą vaizdą.
Etnologas profesorius Libertas Klimka:
Kaip senas vilnietis, iki šiol apgailestauju, kad slėnyje prie Baltojo tilto buvo iškirstos tuopos. Buvo ten nedidelis guotelis milžiniškų tuopų: pievoje iš Neries traukdavo sielius, atplukdytus iš Gudijos, kitų kraštų, ir prie tuopų juos tvirtindavo lynais, ritindami iš vandens. Mus, vaikus, sielininkai kartais paplukdydavo: atsimenu tuos saulėje įkaitusius rąstus, vandens kvapą, ūkus virš galvos – tokia romantika. Tos tuopos buvo tarsi senojo laiko ženklas – nežinau, kam jos užkliuvo. Bet kuriuo atveju džiaugiuosi, kad slėnis tapo vilniečių poilsio zona. Man visą laiką buvo keista, kodėl mes nusisukę nuo upės – turiu omenyje Vilniaus urbanistiką. Visiškai kitaip yra Europos didmiesčiuose: ten krantinės – poilsio zona. Slėnyje prie Baltojo tilto reikėtų ne pastatus planuoti, bet toliau pratęsti sakurų parką. Žalia, žmonių pamėgta zona pačiame miesto centre yra tikra dovana. Statiniams mieste dar turime daugybę laisvų erdvių. Vilnius – pats nuostabiausias miestas Europoje, bet jo urbanistika eina neteisingu keliu, nėra galvojama, kaip vienas statinys derės prie kitų. Darome klaidą, bandydami užgrūsti žalias erdves – o pažiūrėkite, kokius plotus Londono širdyje užima Karališkasis parkas, ir kaip jis džiugina miestiečius.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dailininkas Valentinas Antanavičius:
Slėnis prie Baltojo tilto – labai graži poilsio vieta. Vasarą žiūri – žmonės ilsisi lyg kokiuose Londono parkuose. O čia planuoja pristatyti stiklinių dėžučių! Visi miestai stengiasi nuo tos grūsties išsivaduoti, o Vilniuje einama kitu keliu. Nežinau, ar mūsų balso kas klausys, nes žemė, kiek teko girdėti, ten privatizuota – šeimininkas ką nori, tą daro.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/zymius-vilniecius-piktina-planai-uzstatyti-neries-sleni/198281
© Lietuvos žinios
