Penktadienį Seimo Europos reikalų komiteto posėdžio darbotvarkėje numatyta spręsti klausimą dėl Lietuvos pozicijos vieno iš esminių Europos žaliojo kurso strategijos dokumentų, Gamtos atkūrimo reglamento, atžvilgiu. Lietuvos žaliųjų partijos vadovė Ieva Budraitė raštu kreipėsi į Seimo narius ragindama išlaikyti iki šiol buvusią laikyseną ir įpareigoti Lietuvos atstovus Europos Sąjungos Aplinkos taryboje palaikyti ES Gamtos atkūrimo reglamento tvirtinimą.
Žaliųjų pirmininkė atkreipia dėmesį, kad iki šiol ES Aplinkos taryboje Lietuva nuosekliai pritarė ES Gamtos atkūrimo reglamentui, tačiau šią savaitę viešojoje erdvėje imta kvestionuoti tokią laikyseną – aplinkos ministras Simonas Gentvilas žiniasklaidai teigė, kad Vyriausybėje yra abejojančių dėl didelių kaštų įgyvendinant minėtame akte įtvirtintas normas, todėl klausimas perkeltas į Seimą.
„Vos prieš mėnesį mūsų šalis demonstravo principingumą ir lyderystę, kai drauge su kitomis dešimt Europos Sąjungos valstybių ne tik raštu išreiškė aktyvų reglamento palaikymą, bet ir ragino kitas šalis daryti tą patį. Bet koks atsitraukimas nuo šios laikysenos žymėtų reputacinę žalą Lietuvai, suteiktų pagrindą abejoti bet kuriomis kitomis į aplinkosaugą nukreiptomis iniciatyvomis, rizikuotų nulemti ir kitų valstybių nuomonės kaitą, o tai savo ruožtu padarytų neigiamą įtaką ilgai derinto ir ypatingos svarbos Europos žaliojo kurso sėkmei dokumento priėmimui“ – teigia Ieva Budraitė.
Žaliųjų vadovės kreipimesi dėstoma, kad ES Gamtos atkūrimo reglamente numatytos priemonės apima vabzdžių apdulkintojų apsaugą, pelkių, šlapynių, miškų, laisvo upių tekėjimo, dirvožemio kokybės atkūrimą, įpareigojimą valstybėms rengti individualius gamtos atstatymo planus ir kitus reikšmingus elementus, kurie, pasak žaliųjų, gali padėti realiai sušvelninti potvynius, sausras ir ekstremalius reiškinius, kurie kainuoja ir pinigus, ir žmonių sveikatą bei gyvybes.
Rašte minimas Europos Komisijos skaičiavimas, kad kiekvienas į gamtos atkūrimą investuotas euras duotų mažiausiai 8 eurų grąžą, pirmiausiai – maisto tiekimo grandinių apsaugos srityje.
„Žaliasis kursas nėra sprintas, tai maratonas, ir mes turime judėti į priekį. Europos Vadovų Taryba turi vadovautis Europos Parlamento valia ir priimti Gamtos atkūrimo reglamentą. Neveikimas klimato kaitos srityje yra brangesnis nei veiksmai. Todėl primygtinai raginu Seimo narius nestatyti trumpalaikių siaurų visuomenės grupių ekonominių interesų aukščiau už ilgalaikę kiekvieno europiečio sveikatą ir gerovę liečiančią strategiją“ – ragina I. Budraitė.
Gamtos atkūrimo reglamentas buvo priimtas Europos Parlamente, tačiau jo patvirtinimą Europos Taryboje blokavo Vengrija, kovo mėnesį nusprendusi atšaukti savo pritarimą šiam teisės aktui. Todėl iš anksto suplanuotas galutinis balsavimas dėl reglamento buvo atidėtas ir perkeltas į birželio 17 dieną numatytą ES valstybių-narių aplinkos ministrų susitikimą.
