Lietuvos žaliųjų partija pirmadienį, birželio 30 d., ketina pasitikti į darbą atvykstančius Seimo narius su protesto plakatais, ragindama balsuoti prieš Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neturtinę žalą, kurią piktnaudžiavimu ar tarnybos pareigų neatlikimu sukelia valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.
Pasak žaliųjų, tokie įstatymo pakeitimai reikštų sisteminį žingsnį link nebaudžiamumo valstybės tarnyboje ir reikšmingai susilpnintų tiek žmogaus teisių apsaugą, tiek visuomenės pasitikėjimą demokratinės valstybės institucijomis.
„Pagal naująją redakciją, valstybės tarnautojai, pareigūnai ar politikai galėtų būti baudžiami tik tada, jei jų veiksmai sukėlė didelę turtinę žalą. Tai reiškia, kad moralinė, reputacinė ar institucinė žala – tokia kaip žmogaus orumo pažeminimas, valstybės autoriteto menkinimas ar viešojo pasitikėjimo praradimas – taptų teisiškai nereikšminga“, – teigia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Šiomis pataisomis, anot partijos, būtų suduotas smūgis ne tik baudžiamosios atsakomybės taikymui, bet ir konstitucinei tarnybos valstybei sampratai.
„Įsivaizduokime tokius atvejus: prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą pagal užsakymą, tyrėjas sufabrikuoja įkaltį, pareigūnas perduoda informaciją nusikaltėliui, kalėjimo prižiūrėtojas smurtauja prieš kalinį, policijos pareigūnas savo veiksmais žemina kitos tautybės asmenį, muitininkas sąmoningai nemato kontrabandos, teisėjas iš anksto suderina nuosprendį. Visi šie atvejai šiandien yra kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas dėl padarytos reikšmingos neturtinės žalos. Tai ypatingai šiurkštūs nusižengimai tarnybai. Jeigu pataisos bus priimtos – tokie veiksmai neteks nusikaltimo statuso. Tokios bylos būtų nutraukiamos, o jau nuteisti asmenys galėtų reikalauti išteisinimo ar net kompensacijų“, – pabrėžia teisininkė Emilija Švobaitė, Žaliųjų partijos narė.
„Tai – ne įstatymų reforma, o teisinės sistemos diskreditavimas, kuris siunčia žinią, kad valstybės tarnyba gali būti naudojama kaip įrankis be pasekmių“, – sako E. Švobaitė.
Žalieji atkreipia dėmesį, kad Seimo Teisės departamentas savo oficialioje išvadoje konstatavo, jog projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo praktikai bei pamatiniams teisėkūros principams.
„Seimo nariai turi įsisąmoninti, kad siekis apsaugoti dėl vadinamojo ‘čekiukų skandalo’ į teisines problemas įsivėlusius kolegas gali atverti Pandoros skrynią. Ne tik dėl to, kad teismai būtų verčiami peržiūrėti senas bylas, bet ir todėl, kad tai paskatintų naujas piktnaudžiavimo bangas – juk taps akivaizdu, kad už padarytą neturtinę žalą niekas nebus baudžiamas. Rinksimės prie Seimo tam, kad primintume parlamentarams jų pareigą ginti viešąjį interesą, o ne siaurus politinius tikslus“, – akcentuoja I. Budraitė.
Baudžiamojo kodekso pataisos ketvirtadienį įveikė svarstymo stadiją. Už projektą balsavo 60 Seimo narių, 34 buvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė. Planuota pataisų priėmimą į pirmadienio Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti skubos tvarka, tačiau penktadienį klausimo darbotvarkės projekte neliko.
Kontaktai pasiteiravimui:
Ieva Budraitė, +370 698 11916
Emilija Švobaitė, +370 672 45816
