Rugsėjo 19 d. Lietuvos žaliųjų partija paminėjo Tarptautinę pakrančių tvarkymo dieną ir prisijungė prie Baltijos jūros pakrantės ties Melnragės antruoju paplūdimiu tvarkymo akcijos. Taip pat pajūrio gyventojai, bendruomenės, organizacijos tvarkė ir kitus pajūrio pakrančių ruožus.
Kasmet pasaulio vandenynuose atsiduria daugiau nei 10 mln. tonų plastiko atliekų. Nuo šios taršos kenčia ir Baltijos jūra, mūsų upės bei ežerai.
Jautriai Baltijos jūros ekosistemai plastikos atliekos padaro didelę žalą. Daugybė paukščių, prariję plastiko daleles, atraižas, miršta. Pagautose žuvyse, mirusių ruonių kūne vis dažniau aptinkama mažų mikroplastiko gabalėlių. Savivaldybės pakrančių tvarkymui kasmet išleidžia dideles sumas biudžeto lėšų. Plastiko tarša yra didelė problema, nes tam, kad jis aplinkoje visiškai suirtų, prireikia nuo 350 iki 400 metų.
Dar viena pajūrio problema – smėlio ir vandens tarša cigarečių nuorūkomis. Cigarečių filtruose yra tokių toksinių medžiagų, kaip nikotinas, etilfenolis, arsenas. Viena nuorūka, išmesta į vandenį, per visą savo irimo laikotarpį gali užteršti iki 1 kubinio metro vandens ir padaryti jį netinkamą gyvybei.
Visos valstybės, esančios aplink Baltijos jūrą, turi dirbti kartu, kad jūra nevirstų sąvartynu. Turime išsaugoti svarbias ekosistemas ir skatinti visuomenės atsakingumą.
Šių metų kovo mėnesį Europos Parlamentas priėmė direktyvą, kuria ketinama sumažinti plastiko taršą. Iki 2025 metų plastikinių maišelių naudojimas turi būti sumažintas iki 80 proc. Tačiau tam, kad pasiektume šių tikslų ateityje, jau šiandien turime didinti visuomenės sąmoningumą.
