Vyriausybės palaimintais energetikos projektais tiki ne visi
Gegužės 9 d. vykusiame Vyriausybės
posėdyje Ministro Pirmininko
Andriaus Kubiliaus vadovaujamas
ministrų kabinetas pritarė
didžiulės apimties dokumentų paketui,
reglamentuojančiam strateginių
energetikos projektų įgyvendinimą.
Vyriausybė su A. Kubiliumi
priešaky tradiciškai šiuos projektus
pristato kaip Lietuvos energetinės
nepriklausomybės strategiją,
garantuojančią Lietuvai saugumą,
ekonominę naudą ir integraciją į
Europą, tačiau atominės energetikos
priešininkai ir nemažai energetikos
specialistų savo argumentais
atremia šiuos teiginius ir tikina,
kad pasirinkta energetikos kryptis
ne naudinga, o atvirkščiai – pražūtinga
Lietuvai ir joje dar tebegyvenantiems
žmonėms. „Utenos
dienos“ Nr. 55 buvo išdėstyta atominės
energetikos šalininkų nuomonė,
dabar – kita nuomonė.
Priešingos nei Vyriausybė
nuomonės apie naująją
atominę elektrinę laikosi
į įvairias nevyriausybines
organizacijas susibūrę „žalieji“,
atsinaujinančių energijos
šaltinių šalininkai, ar
jokiems sambūriams nepriklausantys
Lietuvos piliečiai.
Susibūrusi Iniciatyvinė
grupė pareikalavo atsiklausti
Lietuvos žmonių, ar jie
nori savo šalyje turėti branduolinį
reaktorių ir pateikė
VRK tokį privalomojo referendumo
tekstą: „Sprendimas
statyti branduolinę (atominę)
elektrinę Lietuvos
Respublikos teritorijoje priimamas
tik Tautos referendumu“.
Opozicinių partijų Seime
atstovai taip pat palaiko
referendumo idėją sutikdami,
kad tauta turi nuspręsti,
ar Lietuva taps branduolinės
energetikos valstybe.
Apie referendumą plačiau
pasiskaityti galima internete
www.zmonessprendzia.lt.
Žaliosios politikos instituto
prezidentas Linas Balsys sakė,
kad planai statyti naują AE
Lietuvoje kelia pavojų šalies
žmonių saugumui, nes kol kas
pasaulyje neegzistuoja visiškai
saugių atominių reaktorių. Pasak
jo, Černobylis ir Fukušima
– tik du, patys baisiausi atsitikimai,
bet yra labai daug nuslėptų
branduolinių incidentų,
kurie nutylimi, siekiant nekelti
panikos ir abejonių branduoline
energetika. Bet abejonės
kyla vistiek: po Fukušimos nelaimės
net Vokietija atsisakė
atominės energetikos, apie 70
proc. prancūzų, kurių šalis gamina
reaktorius, prieštarauja
tolesniam atominės energetikos
vystymui Prancūzijoje.
„Negana to, planai statyti
atominę dar labiau pririša
Lietuvą prie Rusijos įtakos,
nes mūsų šalis vis dar yra visiškai
įjungta į Rusijos elektros
perdavimo sistemą, todėl
atominė elektrinė privalės iš
Rusijos pirkti momentinį galios
rezervą, derinti daugybę
techninių elektros perdavimo
aspektų, prašyti Maskvos
leidimų ir panašiai, – aiškino
jis. – Kitaip tariant, statydami
AE, suteikiame Rusijai
techninius instrumentus
daryti politinę įtaką Lietuvoje.
Valdžios atstovai tvirtina,
jog jau vyksta galimybės atsijungti
nuo Rusijos energetinės
sistemos ir sinchroniškai
prisijungti prie Vakarų Europos
tyrimai, tačiau kol kas tik
planuojama atlikti galimybių
studijas šiuo klausimu“. L.
Balsys svarstė, kad gal būtų
logiškiausia iš pradžių išsiaiškinti,
ar galime ir kaip atsijungti
nuo Rusijos, įvertinti
kaštus ir tik tada spręsti
dėl naujos AE? Pasak jo, neturint
atominės, kurios normaliam
darbui būtinai reikia
Rusijos elektros perdavimo
tinklų, buvimas Rusijos elektros
sistemos žiede tokios didelės
įtakos nedaro (Estija ir
Latvija taip pat yra šiame žiede,
tačiau statyti savo atominių
neplanuoja).
Plačiau skaitykite: Utenos diena
