Kaitra Lietuvoje 
Vieniems ji – malonus atostogų sėkmės atributas. Kitiems – sveikatos sunkumus ir darbo naštą sukeliantis reiškinys. Faktas yra vienas – tai ką jaučiame savo kailiu yra klimato kaitos pasekmė. Dar daugiau. Alinančias karščio bangas, sausras, staigias ir stiprias liūtis, potvynius, šalčio bangas – visus šiuos ekstremumus netolimoje ateityje matysime nuolat. Ir tai reiškia, kad turime ruoštis. Deja, kol kas ženklų šiam pasiruošimui nematome. Todėl šią savaitę prisijungėme prie Extinction Rebellion Lietuva aktyvistų demonstracijos priešais Sveikatos apsaugos ministeriją: reikalavome didesnio dėmesio sveikatos priežiūros sistemos prisitaikymui prie klimato kaitos.
Vieniems ji – malonus atostogų sėkmės atributas. Kitiems – sveikatos sunkumus ir darbo naštą sukeliantis reiškinys. Faktas yra vienas – tai ką jaučiame savo kailiu yra klimato kaitos pasekmė. Dar daugiau. Alinančias karščio bangas, sausras, staigias ir stiprias liūtis, potvynius, šalčio bangas – visus šiuos ekstremumus netolimoje ateityje matysime nuolat. Ir tai reiškia, kad turime ruoštis. Deja, kol kas ženklų šiam pasiruošimui nematome. Todėl šią savaitę prisijungėme prie Extinction Rebellion Lietuva aktyvistų demonstracijos priešais Sveikatos apsaugos ministeriją: reikalavome didesnio dėmesio sveikatos priežiūros sistemos prisitaikymui prie klimato kaitos.„Per pastaruosius 20 metų su karščiu susijęs mirtingumas Europoje išaugo daugiau nei 30 proc. Trinkelizuota urbanizacija ir senstanti populiacija žymi, kad esame ir būsime vis labiau pažeidžiami karščio poveikiui. Sveikatos priežiūros sistema turi įvertinti visas susijusias rizikas ir ruošis joms jau dabar.” – teigia partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
„Konkretus pavyzdys – erkės. Kuo šiltesnės žiemos, tuo palankesnės sąlygos joms plisti. Nemokamo ir visiems prieinamo skiepijimo nuo erkinio encefalito vis dar neturime. Kita iliustracija – alergijos. Kintant klimatui, ilgėja augalų žydėjimo ciklai, ilgėja ir laikotarpis, per kurį astma ar kitais kvėpavimo takų sutrikimais sergantys žmonės negali kokybiškai gyventi ir dirbti. Kaip planuojame nuo to apsaugoti žmones? Ar numatome kompensuoti vaistus?” – pateikia pavyzdį ji.
Ką reikėtų daryti?
– peržiūrėti oro taršos kietosiomis dalelėmis ir kitomis medžiagomis normas, suderinti jas su Pasaulio sveikatos organizacijos standartais;
– intensyviai bendradarbiauti su miestų planavimo specialistais, užtikrinant pakankamą žaliųjų erdvių kiekį miestuose, kuris vėsina orą, didina šešėlį;
– rengti rekomendacijas pastatų valdytojams dėl renovacijos, įgalinančios efektyvų patalpų vėsinimą ir vėdinimą.
Kokius pasiūlymus teiktumėte jūs?
