Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas trečiadienį vykusioje konferencijoje „Energetikos rinka šiandien, jos perspektyvos Lietuvoje bei Baltijos šalyse“ teigė, kad nors biomasės pramonė yradažnai kaltinama esą alinanti Lietuvos miškus, situacija yra priešinga. Jis priminė praėjusią savaitę paskelbtą tarptautinį įvertinimą – Jeilio universiteto, JAV (angl. Yale university) mokslininkų kasmet sudaromame Aplinkos gerovės indekse(Environmental Performance Index (EPI)Lietuvai už miškų išsaugojimą skirta pirmoji vieta pasaulyje.
„Įvertinimui yra pagrindo. Lietuva yra mažiausiai intensyviai naudojanti savo miškus valstybė. Mūsų miškingumas šią dieną siekia 34 procentus šalies ploto. Kasmetinis miškų medienos tūrio prieaugis sudaro maždaug 16 mln. kietmetrių. Metinės kirtimų apimtys yra apie 6,5 mln. kietmetrių, dešimtmečio eigoje bus krypstama link 7 mln. – tai yra mažiau nei pusė metinio prieaugio miškuose“, – dėstė Remigijus Lapinskas. „Todėl kaltinimai Lietuvos miškų niokojimu neturi jokio pagrindo“.
Lietuvoje kasmet atsinaujinantis biomasės potencialas siekia 2 mln. tonų naftos ekvivalento, didžioji dalis potencialo lieka nepanaudota – miško kirtimo atliekų sunaudojama vos 10 proc. Palyginimui, Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse 2010 metais iš viso buvo sudeginta vos 170 tūkst. tonų naftos ekvivalento biokuro
