Šiuo metu, turbūt, tik ponai Trumpas ir Putinas abejoja klimato kaita pasaulyje. Net naujoji Lietuvos Vyriausybė pasišovė spręsti oro taršos problemas. Tik bėda ta, kad pati savo skaičiavimuose pasiklydusi, priėjo prie labai įdomios išvados – Lietuvoje reikia didinti CO2, šiltnamio efektą skatinančių dujų, išmetimus, kitaip tariant – reikia teršti orą dar labiau. Tai kaipgi čia yra su ta naująja „žaliąja“ Vyriausybe?
Iškiliausių pasaulio mokslininkų grupė, susibūrusi po Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vėliava, jau ne vieną dešimtmetį kartoja, kad žmogaus įtaka klimato kaitai kuo toliau, tuo labiau yra neabejotina. Neabejotina ta prasme, kad dėl sudeginamo iškastinio kuro (anglies, naftos, dujų) kasmet į atmosferą pasaulis išleidžia virš 40 milijardų tonų CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skatinančių klimato šiltėjimą, dėl kurio kalnuose ir ašigaliuose tirpsta ledynai, kyla pasaulinio vandenyno lygis, ryškėja orų ekstremumai (vienuose pasaulio regionuose didėja vėjo greitis, dažnėja ir stiprėja liūtys, kai tuo metu kituose pasaulio regionuose vyrauja ypatingos sausros ir karščio bangos). Tai jau šiuo metu lemia didžiulius pasikeitimus žmonių gyvenimo būde, žemdirbystėje ir apsirūpinimo maistu bei geriamu vandeniu politikoje, problemas transporte, dėl klimato kaitos sukeltų padarinių didėjančias išlaidas sveikatos apsaugai ir t.t.
2015 m. Paryžiuje 195 pasaulio valstybių pasirašytas klimato kaitos susitarimas reikalauja, kad visos susitarimo šalys narės dėtų maksimalias pastangas mažinant iškastinio kuro vartojimą, keičiant jį atsinaujinančia energetika. Tokiu būdu būtų mažinamas CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, apribojama tikimybė, kad klimatas šils daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Tai leistų žmonijai toliau siekti pažangos, išlaikyti ir vystyti turimą gyvenimo būdą ir pragyvenimo lygį.
Lietuva yra Paryžiaus susitarimo dalyvė ir jos veikimo kryptis šioje srityje turėtų būti būtent tokia – iškastinį kurą keisti atsinaujinančiais žemės ištekliais energetikoje, pramonėje, transporte, žemės ūkyje, visokeriopai siekiant pažangos. Iš pirmo žvilgsnio, Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane šiai sferai tikrai skiriama dėmesio. Planuojama parengti oro taršos valdymo planą, nustatyti griežtesnius vidutinio dydžio (1-50 MW) kurą deginančių įrenginių eksploatavimo reikalavimus, palaipsniui mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą, skatinti ir remti priemones, mažinančias aplinkos oro taršą amoniaku, parengti Lietuvos nacionalinį integruotą energetikos ir klimato kaitos planą bei daugybė kitų priemonių.
Deja, planas akivaizdžiai perdėm biurokratinis, o įgyvendinimo tempai tiesiog juokingi. Pavyzdžiui, kodėl nacionalinį ir integruotą energetikos ir klimato kaitos planą parengti numatyta tik 2019 m. pabaigoje? Kodėl tik 2020 m. antroje pusėje planuojama skatinti priemones, mažinančias aplinkos oro taršą amoniaku? Laikas imtis spręsti problemas, o ne atidėlioti realius veiksmus ateičiai.
Tačiau didžiausią nuostabą kelia konkretūs rodikliai, kuriais matuojamas numatytų priemonių poveikis: CO2 šiltnamio dujų išmetimus Lietuva ruošiasi ne mažinti, o didinti?! Vyriausybės plane juodu ant balto parašyta – nuo 2016 iki 2020 metų bendras metinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išaugs nuo 21,48 iki 22,36 mln. tonų, o išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose – nuo 14,019 iki 15,46 mln. tonų.
Kyla klausimas, ar tai yra Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos „profesionalų“ klaida, ar kažkokia minties logika, kurios šį planą skaitantis žmogus negali suvokti? Jei vykdai priemones, juk rezultatai turėtų gerėti, o ne blogėti. Mano žiniomis, Lietuvoje nenusimato didelių investicijų į ypatingus fabrikus ar gamyklas, galinčias į orą paskleisti didžiulius papildomus CO2 ir kitų šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų kiekius. Todėl klausimas yra principinis – kas čia per „žalioji“ Vyriausybė, kuri „šitaip“ ruošiasi saugoti aplinką?
Remigijus Lapinskas yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas.
Šaltinis:http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/r-lapinskas-apie-zaliosios-vyriausybes-planus-didinti-oro-tarsa.d?id=74444156
