Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vyksta tikras informacinis karas tarp konservatorių ir socialdemokratų, kuriame pagrindiniu „kovos lauku“ tapo energetika. O vienas „karščiausių“ šio karo taškų – diskusija apie šios vyriausybės veiksmus, panaikinant bet kokią paramą termofikacinėms elektrinėms, bet be jokios konkurencijos padengiant visus vienos valstybinės Lietuvos elektrinės Elektrėnuose pastovius kaštus.
Šį sprendimą Konkurencijos tarybai jau apskundė ir termofikacinių elektrinių savininkai, teigdami, kad taip buvo ne tik pažeista konkurencija, bet ir pažeisti energijos vartotojų interesai, priverčiant vienos valstybinės kompanijos protegavimą apmokėti didesnėmis energijos vartotojų sąnaudomis.
Kiek Lietuvos elektros vartotojams kainuoja išlaikyti Lietuvos elektrinę Elektrėnuose?
2016 metams Elektrėnų elektrinės pastovūs kaštai, kuriuos VKEKK patvirtino, o Vyriausybės sprendimu – už juos sumoka elektros vartotojai, siekia 82,3 milijonus eurų. Tame skaičiuje 31,7 milijonai eurų – pastovioji suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugumo dedamoji. Tai yra mokėjimas už suskystintų dujų terminalą, dalies terminalo kaštų ir komercinių nuostolių padengimas. Likę 50,5 milijonai eurų – kiti stovinčios elektrinės kaštai. Vyriausybė teigia, kad persiderėjus su Statoil, SGD saugumo dedamoji sumažės maždaug 7 milijonais eurų. Iš viso liks apie 75 milijonus eurų Elektrėnų elektrinės pastovių kaštų, apmokamų iš vartotojų kišenių. Bet kol kas sprendimas dar nepadarytas – taigi kalbam apie tuos pačius 82,3 milijonai eurų.
Tie 82,3 milijonai eurų yra paskirstomi taip: 37,2 milijonai eurų yra apmokami, kaip už tretinį šaltą galios rezervą, įtraukiant šiuos kaštus į elektros perdavimo operatoriaus Litgrid elektros perdavimo kainą, apmokamą vartotojų. Likę 45,1 milijonai eurų yra sumokama per VIAP fondą. Irgi vartotojų. Iš tų 82,3 milijonų eurų 66,5 milijonus eurų (35,2 milijonus eurų mokėdami už elektros perdavimą, 31,2 milijonus eurų mokėdami VIAP mokestį) elektros vartotojai sumokės šiemet. Likusius 15,8 milijonus eurų elektros vartotojai jau sumokėjo anksčiau, kai permokėjo Elektrėnams , nes 2014 metų Elektrėnams vartotojai sumokėjo daugiau, nei realiai Elektrėnams VKEKK vertinimu reikėjo savo patvirtintiems kaštams padengti.
Dar vienas pjūvis – iš 82,3 milijonų eurų, maždaug po maždaug 22,1 milijonus skirta kiekvienam 1971-1972 metais veikti pradėjusiam 300 MW galios 7-am ir 8-am Elektrėnų blokui išlaikyti, Likę 38,1 milijonai eurų – naujam 455 MW galios kombinuoto ciklo blokui ir šilumos gamybos blokui(paleidimo katilinei) išlaikyti.
Tuo tarpu visos trys – Vilniaus TE-3, Kauno TE ir Panevėžio TE termofikacinės elektrinės Vyriausybės principingu sprendimu šiemet negavo jokios valstybės paramos. Nors jų bendrai 508 MW tiekiamų į sistemą galiai išlaikyti užtektų tik 14,9 milijonų eurų. Jei kartu su SGD saugumo dedamąja elektros gamybai (dar prieš jos numatomą sumažinimą) – 22,1 milijonų eurų. Mažiau, nei vieno kur kas senesnio 300 MW galios Elektrėnų bloko.
Kodėl užsidarinėja termofikacinės elektrinės?
Vilniaus TE-3 operatorius „Vilniaus energija“ iš karto, net neprasidėjus naujiems metams, išskleidė savo turimą „parašiutą“ – perdavė iki šiol nuomotą elektrinę ir galvos skausmą savininkui – savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklams. Nes priešingu atveju būtų priversta dirbti nuostolingai. Ir dar didintų šilumos kainą vartotojams, mokėdami SGD terminalo saugumo dedamąją ir išlaikydami nuostolius nešančią elektrinę.
Panevėžio elektrinės ir Kauno termofikacijos elektrinės savininkai tokio „parašiuto“ neturėjo ir yra priversti dirbti nuostolingai. Nes dirbdami gali šiek tiek sumažinti savo nuostolius. Tiesa, abiejų elektrinių operatoriai, siekdami kiek galima sumažinti dujų vartojimo galią ir SGD saugumo mokestį, užsisakė dujų vartojimo galią mažesnę, nei reikėtų pilnam elektrinės apkrovimui. Todėl elektros Kauno ir Panevėžio elektrinės ir dabar gamina kur kas mažiau, nei galėtų, jei nereikėtų žiūrėti, kad nebūtų viršytas momentinė užsakyta dujų vartojimo galia.
Kiek tokia situacija gali tęstis, neaišku. Iki tol, kol elektrinių savininkai – privatūs Kauno atveju, Panevėžio regiono savivaldybės Panevėžio atveju ir dabar jau Vilniaus savivaldybė Vilniaus atveju turės kantrybės dengti veikiančių ar stovinčių elektrinių nuostolius. Arba kol iš šių elektrinių į kampą įvarytus savininkų elektrines su visais nuostoliais už simbolinę kainą perims valstybinė „Lietuvos energija“. Matyt tam, kad vėliau šiuos nuostolius galėtų sumažinti, Vyriausybei paramą termofikacinėms elektrinėms. „Lietuvos energija“ turi laiko palaukti.
O kol kas nuostoliai kaupiasi ne tik termofikacinių elektrinių savininkams, bet ir elektros vartotojams.
Kiek Vyriausybės sprendimas kainuoja energijos vartotojams ir savivaldybėms?
2016 metų sausio 1-26 dienomis , vidutiniam per šį laikotarpį elektros importui į Lietuvą padidėjus nuo 2015 metais atitinkamomis dienomis fiksuotų 1183 MW iki 1317 MW, vidutinė elektros energijos kaina rinkoje išaugo nuo 41,4 €/MWh iki 57,2 €/MWh (15,9 €/MWh augimas). Iš dalies elektros kaina paaugo ir dėl šaltesnio sausio padidėjusio elektros poreikio gretimose šalyse. Pavyzdžiui Estijoje elektros rinkos kaina tuo pačiu nagrinėjamu laikotarpiu paaugo nuo 35,1 €/MWh iki 42,7 €/MWh (7,5 €/MWh augimas).
Todėl matyt su tam tikra paklaida, galima būtų vertinti, kad maždaug 7,5 €/MWh pas mus elektra šiemet pabrango dėl šaltesnio sausio regione, lyginant su 2015 metais. O likusiais 8,4 €/MWh – dėl sumažėjusios elektros energijos gamybos, sąlygotos šios Vyriausybės veiksmų.
Įvertinus importuojamos elektros kiekį į Lietuvą tokiu atveju, galima pakankamai drąsiai teigti, kad vien 2016 metų sausį Vilniaus TE-3 neveikimas, Kauno TE ir Panevėžio TE veikimas ne pilna apkrova Lietuvos vartotojams kainuos papildomai apie 6 milijonus eurų.
Čia tik per vieną mėnesį. Ir tik elektros kainos padidėjimas. Be tų anksčiau minėtų savivaldybių numatomų subsidijų, be šilumos kainos Kaune galimo padidėjimo Kauno TE anksčiau ar vėliau nutraukus veiklą ir sumažinus konkurenciją tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir be dar nepaminėtų papildomų gamtinių dujų vartotojų išlaidų, Lietuvos dujotiekio dujų perdavimo kaštus pasidalinus tarp mažesnio skaičiaus dujų vartotojų. Viską sudėjus gaunasi tie patys buvusio Energetikos ministro Arvydo Sekmoko paminėti 36 milijonai eurų papildomų kaštų per metus. Arba po maždaug 3 milijonus eurų per mėnesį. Tai dar labai kuklus įvertinimas, atsižvelgiant į tai, kas vyksta elektros rinkoje šį sausį.
Teiginys, kad elektra, pradėjus eksploatuoti „NordBalt“ elektros tiltą, sumažės – teisingas. Bet vis tiek reikia suprasti, kad jį pradėjus eksploatuoti ir nesumažinus elektros gamybos Lietuvoje, elektros energijos kaina sumažėtų dar labiau.
Kodėl būtų prasmė išlaikyti termofikacines elektrines ir kiek tai kainuotų?
Energetikos ministras iki šiol VIAP fondų išlaidų apkarpymą termofikacinių elektrinių operatoriams aiškino vartotojų interesų gynimu, mažinant VIAP sąnaudas.
Visų pirma – reikėtų aiškiai suprasti, kad jei termofikacinių elektrinių pastovūs kaštai būtų padengiami taip pat, kaip dabar padengiami valstybinės Elektrėnų elektrinės kaštai, tai niekas tų termofikacinių elektrinių nestabdytų. Ir jos veiktų visada, kai yra galimybė į šilumos tinklus patiekti šilumą ir kai elektros gamybos kintami kaštai yra mažesni, nei elektros energijos kaina. Tai yra – veiktų praktiškai visą šildymo sezoną maksimaliai galimu apkrovimu. Būtent tuo metu, kai ir elektros energijos poreikis Lietuvoje yra aukščiausias. Drąsiai galima teigti pavyzdžiui, kad elektros importas į Lietuvą šį sausį nebūtų padidėjęs, lyginant su praeitų metų sausiu ir elektros energijos kaina būtų išaugusi ne tiek, kiek išaugo Lietuvoje, o ne daugiau, nei augo pavyzdžiui Estijoje.
Taigi, per metus išvengtume tų aukščiau paminėtų 36 milijonų eurų kaštų, kurias patirtume termofikacines elektrines uždarę.
O kiek už tai sumokėtume? Iš tikro, tai papildomai termofikacinių elektrinių pastovių kaštų padengimas termofikacinėms elektrinėms galėtų elektros vartotojams ir nieko nekainuoti, jei tiesiog būtų nutarta išlaikyti ne vieną iš senų 300 MW galios Elektrėnų blokų, o bendro 508 MW galios termofikacines elektrines. Pinigų netgi liktų, nes termofikacinės elektrinės pelningai galėtų dirbti netgi padengiant ne visus jų pastovius kaštus, o tik jų dalį. Ir tikrai nereikėtų griauti naujo Elektrėnų kombinuoto ciklo bloko.
Čia jeigu VIAP būtų tiesiog protingai skirstomas Vyriausybės.
Galima būtų pastovių kaštų padengimą ir pasinaudojus rinkos mechanizmą – galios rezervų aukcioną.
Ar Konkurencijos tarnyba bus principinga?
Šių metų sausio 12-ą termofikacinių elektrinių savininkai padavė skundą Konkurencijos tarybai, prašydami išsiaiškinti ar Vyriausybės sprendimas suteikti teisę valstybės energetikos grupės „Lietuvos energija“ valdomai įmonei užtikrinti elektros rezervą atitinka sąžiningos konkurencijos principus.
Lietuvos elektros energetikos įstatyme yra numatyta, kad viena iš perdavimo sistemos operatoriaus pareigų yra atlikti galios ir elektros energijos rezervavimo funkciją sudarant vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams. Taip pat įstatyme numatyta teisė rengti aukcionus, pasirenkant rezervinę galią užtikrinančias elektrines, pasiūliusias mažiausią rezervo kainą.
Vyriausybės 2015 metų spalio 7 dienos sprendimas iš esmės akivaizdžiai pažeidė Elektros energetikos įstatymą.
Dar iki skundo Konkurencijos tarybai tiek Vilniaus, tiek Kauno elektrinių savininkai kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydami klaidą ištaisyti. Gavo Energetikos ministerijos viceministro atsakymą, kad be jokios konkurencijos teisė užtikrinti galios rezervą Elektrėnams už didesnę kainą, nei tai galėtų padaryti termofikacinės elektrinės, buvo suteikta todėl, kad termofikacinės elektrinės neva negali užtikrinti rezervo, nes negali to padaryti per 12 valandų. Aiškiai paskubėjo, nepasikonsultavo su perdavimo operatoriumi Litgrid, nes visos termofikacinės elektrinės yra jau tuo pačiu metu – 2015 metų spalį buvo su Litgrid pasirašiusios sutartį, pagal kurią termofikacinės elektrinės garantuoja galimybę, jei to reikės, elektrines paleisti ir padidinti galią iki pilno apkrovimo būtent per 12 valandų ir mažiau. Tokios techninės galimybės tikrai yra.
Aiškinimas, kad termofikacinių elektrinių galia neatitinka reikalingo užtikrinti rezervo 2016 metais – 505 MW irgi būtų be pagrindo, nes jų visų galia bendrai sudėjus yra didesnė.
Aiškinimas, kad termofikacinės elektrinės to negalėtų padaryti vasarą, kai nėra šilumos poreikio, irgi būtų be pagrindo, nes visos termofikacinės elektrinės turi galimybė dirbti ir kondensaciniu režimu. Tai yra tokiu pačiu režimu, kokiu ištisus metus dirba Elektrėnai, perteklinę šilumą ne panaudojant, o išmetant lauk. Kondensaciniu režimu dirbdamos termofikacinės elektrinės gali išvystyti net didesnę galią, nei dirbdamos kogeneraciniu režimu, tiekiant šilumą į centralizuotus šilumos tinklus. Darbas kondensaciniu režimu yra neekonomiškas, taip pagamintos elektros savikaina yra aukšta, bet juk mes kalbam apie saugumą, rezervo užtikrinimą, atsitikus techniniams importo sutrikimams. Apie force majeure situaciją, kuri ištiktų tikrai ne dažnai. Ne apie tuo trumpalaikiu kriziniu metu pagamintos elektros pigumą brangumą.
Taigi, nėra jokių techninių priežasčių kodėl rezervo išlaikymo kaštai be jokios konkurencijos turėtų būti padengiami tik vienai įmonei.
Kol Konkurencijos taryba dar tik aiškinasi ar imti nagrinėti gautą skundą, ar ne, tiek Energetikos ministras Rokas Masiulis, tiek „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas patvirtino tai, ką parašiau šiek tiek aukščiau. Nuo 2017 metų Energetikos ministerija planuoja rengti aukcionus rezervinei galiai. Tuo labiau akivaizdu, kad aukcionai galėjo būti surengti ir 2016 metams.
Beje, jei kalbam apie ateitį, tai tampa nebeaišku – tarp kokių elektrinių ateityje tie aukcionai bus rengiami. Nes jei visos termofikacinės elektrinės nutrauks veiklą arba jei jas perims „Lietuvos energija“, tai aukcionas 2017 metams galės būti vykdomas tik tarp vienai įmonei – „Lietuvos energijos gamybai“ priklausančių elektrinių. Čia kaip – konkuruos vadovai, sėdintys skirtinguose „Lietuvos energijos“ pastato kabinetuose?
Ir kad Konkurencijos tarybai būtų dar lengviau apsispręsti, Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Mantas Dubauskas viešai tėškė „dabar „Lietuvos Energijos gamybos“ (elektrinė Elektrėnuose), kuri iš esmės yra rezervinė, iš galios rezervui skiriamų lėšų padengia pastoviuosius kaštus, kurie nepakistų ir tuo atveju, jei įmonė pasidalintų rezervą su kitomis termofikacinėmis elektrinėmis, todėl „Lietuvos Energijos gamybos“ (elektrinė Elektrėnuose) išlaikymui tektų ieškoti papildomų lėšų“
Taigi, kad ir kiek bekainuotų Elektrėnų elektrinės išlaikymas, tuos kaštus vis vien vartotojams reikės padengti, net jei tą pačią funkciją galėtų atlikti pigiau tai galinčios padaryti elektrinės. Todėl anot Energetikos ministerijos, geriau apmokėti Elektrėnų pastoviuosius kaštus, nes kitų elektrinių „saugoti“ nereikia, tos kitos gali sau ir bankrutuoti.
Bet Juk būtent tokį valstybinės elektrinės protegavimą, pažeidžiant konkurencijos principą, kurį nesidrovėdamas pripažįsta Energetikos ministro patarėjas, termofikacinių elektrinių savininkai ir nori įrodyti Konkurencijos tarybai.
Man atrodo, kad dabartinė mūsų valdžia taip įsijautė į tą valstybinio kapitalo dominavimo energetikoje protegavimą, kad užmiršo, kad tai iš esmės prieštarauja mūsų Konstitucijoje įrašytam principui, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę ir Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise. Ir nieko Konstitucijoje nerašoma, kad valstybinio kapitalo įmonės turi būti kažkaip labiau mylimos, nei savivaldybių įmonės ar privačios įmonės.
Taigi, dabar viskas Konkurencijos tarybos rankose. Ar jie išliks principingais tokioje akivaizdžioje situacijoje ir apgins energijos vartotojų teises ar išsigąs Vyriausybės, parašę kokią nors Energetikos ministerijos specialistų pametėtą klišę, kaip mažina VIAP sąnaudas, neminėdami kiek tos sąnaudos yra pučiamos, finansuojant proteguojamą valstybinę energetikos kompaniją, kiek pakyla šilumos, dujų kainos vartotojams, kiek brangsta elektra rinkoje ir kiek papildomų išlaidų patirs termofikacinių elektrinių nuostolius dengsiančios savivaldybės.
