Šiandien pasaulyje pastebima tendencija, jog atominės energijos dalis energijos gamyboje mažėja, o investicijos į švarią atsinaujinančią energiją, išmanių tinklų plėtrą, technologijas, padedančias saugoti ir efektyviai naudoti energiją, stipriai auga.
Lietuvos žaliųjų partijos Energetikos komiteto pirmininko, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičius teigimu, Lietuva dar neskiria pakankamai dėmesio atsinaujinančios energetikos plėtrai. Jo nuomone, dabartinės tendencijos energetikos srityje rodo, jog reikia ne gręžiotis atgal ieškant galimybių atominei energetikai, o žengti į priekį efektyviai išnaudojant savo turimus resursus.
„2012 m. elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius, sugeneravo iki 4811 TWh elektros energijos, tai yra – dvigubai daugiau, nei branduolinės elektrinės. Kaip tik šiais metais Tarptautinė energetikos asociacija pateikė duomenis, kokia yra iš skirtingų energijos išteklių gaminamos energijos vidutinė savikaina per visą jų tarnavimo laikotarpį. Apskaičiuota, kad branduolinės energijos savikaina yra apie 284 Lt už MWh, o vėjo jėgainių su sistemos palaikymo kaštai – 184-250 Lt už MWh, biomasės elektrinių be galimybės parduoti šilumą nuo 245 Lt už MWh. Dar prieš kelis metus, naudojant tokius pačius vertinimo būdus, branduolinė energetika buvo pigesnė. Taigi, matome, kad atsinaujinanti energetika šiandien visame pasaulyje tampa efektyvesnė, o technologijos ir iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija stipriai pinga“, – sakė M. Nagevičius.
M. Nagevičiaus teigimu, Lietuvoje energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos potencialas yra didelis, tačiau – neišnaudotas.
„Lietuvoje plėtoti atsinaujinančią energiją turime vienas geriausių gamtinių sąlygų bei (nutiesus visus planuojamus elektros tiltus su Skandinavija ir Lenkija) elektros energetikos prasme labiausiai integruotą su gretimomis šalimis regioną Europoje. Šiandien didžiausią potencialą, kurio neišnaudojame, turi vėjo energetika. Turime visas galimybes statyti vėjo jėgaines jūroje. Tai puikiai išnaudoja Skandinavijos valstybės. Taip pat turime nemažus ir šiandien taip pat neišnaudotus biomasės resursus. Jei atsisakę atominės energetikos plėtosime atsinaujinančią energetiką, mums nereikės anksčiau, nei planuota uždarinėti dar savo resursų neišnaudojusių šiluminių ir atominės elektrinės. Laiku perėję nuo atominės ir šiluminių elektrinių prie atsinaujinančios energetikos nepatirsime tokių nuostolių, kuriuos patirs kitose šalyse akmens anglį naudojančios ir branduolinę energetiką valdančios kompanijos“, – teigė M. Nagevičius.
M. Nagevičius pastebi, šiandien ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje jaučiama priešprieša tarp vis labiau besivykstančios atsinaujinančios ir atominės energetikos šalininkų.
„Atsinaujinančios ir tradicinės energetikos priešprieša ko gero tik didės. Manau, kad tradicinės energetikos atstovai, sukaupę milžinišką kapitalą, darys viską, kad šį perėjimo prie žaliosios energetikos procesą sustabdytų visiškai arba bent jau padarytų jį kiek galima lėtesnį. Bus naudojamasi lobistais, perkami straipsniai spaudoje, bandoma formuoti neigiamą visuomenės nuomonę žaliosios energetikos atžvilgiu, bus bandoma aiškinti, kad atsinaujinanti energetika sukuria nestabilumo pavojų, brangina energiją, kad ji realiai net nėra žalia, kenkia gamtai ir žmonių sveikatai. Tai jau matome ir Lietuvoje. Visagino atominės elektrinės propagandai, kuri tęsėsi net ir po referendumo, kuriame žmonės pasisakė prieš jos statybą, išleistos milžiniškos lėšos. Spėju, kad mes tik artėjame prie didžiausių kovų energetikos frontuose“, – kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos Energetikos komiteto pirmininkas.
Jis taip pat pabrėžė, kad didžiausia šiandien problema atsinaujinančios energetikos vystyme yra politinės valios stoka.
„Prieš metus referendume dėl atominės elektrinės statybų Lietuvos visuomenė aiškiai išsakė savo poziciją ir padėjo tašką atominei energetikai, tačiau šiandien vis dar investuojamos didelės sumos į naujas studijas ir tarimąsi su „Hitachi“. Lietuvos gyventojų nuomonė nėra išskirtinė. Eurobarometro šiais metais atliktas visuomenės nuomonės vertinimas parodė, kad Europos Sąjungos gyventojai mano, kad jų šalių energetikos politikoje prioritetas turi būti teikiamas atsinaujinančios energetikos plėtrai (taip atsakė 70 proc. visų ES valstybių ir 53 proc. Lietuvoje gyvenančių apklaustųjų). Branduolinės energetikos plėtrai svarbą teikia tik nedidelė apklaustųjų dalis (ES vidurkis – 18 proc., Lietuvoje – 25 proc.). Visuomenė jau suvokia tai, kad atsinaujinanti energetika turi būti vystoma ir efektyviai išnaudojama. Kyla klausimas, kada tai suvoks Lietuvos politikai, Vyriausybė?“, – teigė M. Nagevičius.
