You are currently viewing Lietuvos žaliųjų partija referendume ragina palaikyti dvigubos pilietybės idėją

Lietuvos žaliųjų partija referendume ragina palaikyti dvigubos pilietybės idėją

Kitais metais vyksiančiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvos žaliųjų partija savo narius ir remėjus ragina palaikyti siūlomą Konstitucijos pakeitimą, dėstoma partijos Tarybos rezoliucijoje.

Dokumente teigiama, kad galimybė Lietuvos piliečiams išsaugoti pilietybę užtikrintų, jog didesnis skaičius žmonių galėtų išsaugoti teises ir pareigas, kurias turi tik Lietuvos piliečiai atlikti karo prievolę, dalyvauti valstybės valdyme, balsuoti rinkimuose bei būti renkami į valstybinės valdžios organus, dirbti valstybės tarnyboje, eiti ministrų, teisėjų, prokurorų, policininkų pareigas.

„Lietuvos demografinės problemos bado akis. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalies gyventojų skaičius dėl migracijos sumažėjo daugiau nei puse milijono, dar ketvirčio milijono gyventojų Lietuva neteko dėl didelio mirtingumo ir žemo gimstamumo. Šalies visuomenė sparčiai sensta. Suteikti Lietuvos piliečiams galimybę išsaugoti pilietybę viena iš priemonių, galinčių prisidėti prie sistemos stabilumo palaikymo“, – sako partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad jau dabar Lietuva dėl griežto daugybinės pilietybės ribojimo netenka didelio skaičiaus piliečių. 

„2018–2022 metais 5138 Lietuvos piliečiai pranešė apie įgytą kitos valstybės pilietybę ar Lietuvos pilietybės atsisakymą. Kiek yra atvejų, apie kuriuos kol kas nesužinome, nes asmuo nepraneša apie įgytą pilietybę, o valstybių tarpusavio institucijos tokiais duomenimis tarpusavyje nesidalina? Tai reiškia, kad per metus prarandame mažiausiai tūkstantį piliečių. Referendumu galime šią tendenciją pakeisti“, – tikina I. Budraitė.

Pasikeitusi situacija

Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkas, teisės profesorius Vytautas Nekrošius sako, kad kai Konstitucija buvo priimta, dvigubos pilietybės draudimas buvo aktualus siekiant išvengti pavojingų procesų, susijusių Sovietų Sąjungos siekiu išsaugoti Lietuvą šalia savęs. Tačiau dabar, anot jo, padėtis yra pasikeitusi.

„Griežto dvigubos pilietybės ribojimo išlaikymas netolimoje ateityje gali reikšti pilietybės atėmimą šimtams tūkstančių mūsų tėvynainių. Tai būtų neteisinga šių žmonių ir jų šeimų atžvilgiu. Esame už tai, kad visi norintys galėtų išlikti politinės Tautos dalimi ir prisidėti prie Lietuvos klestėjimo, įsitikinęs partijos Tarybos pirmininkas. Be to, Lietuva yra pernelyg maža šalis, kad leistų sau prabangą netekti piliečių, kurie ateityje galėtų prisidėti prie geresnės ir stipresnės Lietuvos kūrimo.“

Anot Lietuvos žaliųjų partijos rezoliucijos, galimybė Lietuvos piliečiams išsaugoti pilietybę taip pat sudarytų jiems geresnes sąlygas išlaikyti kultūrinę tapatybę, tvirtesnius giminystės ryšius su jiems artimais Lietuvos piliečiais, jausti papildomą saugumo lygį politinio nestabilumo, stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų atvejais, palengvintų keliavimą tarp valstybių, kurių pilietybę jie turi. Taip pat, rašoma dokumente, dvigubos pilietybės įteisinimas prisidėtų prie ekonomikos augimo, nes asmenims būtų mažiau trukdžių gyventi, dirbti ir investuoti keliose šalyse.

Dabartinė nuostata ir klausimas referendume

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2-oje dalyje sakoma, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. 

Referendume Lietuvos piliečiams pritarus, tokia nuostata iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukta ir jame būtų įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir praradimo tvarką nustato Konstitucinis įstatymas. 

Toks Konstitucinio įstatymo projektas jau yra parengtas ir registruotas teisės aktų projektų bazėje. Jei bus priimtas, Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, galės ją išsaugoti, jei įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies (t.y. Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės narės) pilietybę. Konstitucinio įstatymo statusas šiam teisės aktui reikštų, kad jį priimti ir keisti Seimas galės ne mažesne nei pusės Seimo narių balsų dauguma. 

Iš 27 Europos Sąjungos valstybių, tik penkios neleidžia išsaugoti pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Tarp šių penkių yra ir Lietuva.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks 2024 m. gegužės 12 dieną, kartu su pirmuoju Prezidento rinkimų turu.