Energetikos ministerija pranešė, jog jau praėjusiais metais Lietuva viršijo šaliai nustatytą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rodiklį. Europos Sąjungos nustatytas įpareigojimas Lietuvai – 2020 metais bendrajame galutiniame energijos suvartojime 23 proc. turi sudaryti atsinaujinančios energijos ištekliai.
Pasak Žaliosios politikos instituto prezidento, Lietuvos žaliųjų partijos Valdybos nario ir Tarybos pirmininko Remigijaus Lapinsko, Lietuvos pasiekti rezultatai neturėtų stabdyti tolimesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą.
„Reikia ir toliau tęsti atsinaujinančios energetikos plėtrą ir nesustoti anksčiau įvykdžius Europos Sąjungai duotus įsipareigojimus. Galime pažvelgti į kitų Europos valstybių pavyzdį, kurios pasiekusios nustatytus tikslus užsibrėžia dar ambicingesnių siekių. Pavyzdžiui, Švedijos nuopelnai atsinaujinančioje energetikoje yra didesni, tačiau ji dar aktyviau įsipareigoja plėtoti šią sritį. Danija iki 2050 metų taip pat planuoja pilnai pereiti prie atsinaujinančios energetikos ir visai atsisakyti iškastinio kuro. Sparčia pingant atsinaujinančios energetikos technologijoms, reikia ambicingesnės Lietuvos politikos, kad ši sritis būtų labiau skatinama. Lietuva gali išgauti dvigubai daugiau energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, nei jai reikia. Tai yra tikrasis mūsų nepriklausomybės, saugumo garantas“, – sakė R. Lapinskas.
Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
„Viena vertus – tai gera naujiena. Atsinaujinančios energetikos užimami plotai Lietuvos energetikoje auga. Augimą, visų pirma, sąlygojo sparčiai auganti biokuro dalis centralizuotos šilumos sektoriuje, išstumianti gamtines dujas. Kita vertus, panašu, kad pasiekti 2020 metams iškelti įsipareigojimai dabar energetikos ministeriją gali demotyvuoti siekti tolimesnio progreso šioje srityje, nes mes – ne švedai, kurie atsinaujinančią energetiką sparčiai vysto savo 2020 metų įsipareigojimus viršiję dar prieš kelis metus ir kurie daro tai, nes siekia ir energetinės nepriklausomybės, ir pridėtinės vertės ekonomikoje. Mes atsinaujinančią energetiką vystėm daugiau iš baimės prieš Europos Sąjungai“, – sakė M. Nagevičius.
M. Nagevičiaus nuomone, atsinaujinančios energetikos plėtros tempai, atsižvelgiant į Lietuvos galimybe, yra nepateisinami lėti.
„Europos Komisijos ataskaitoje, publikuotoje praeitų metų pabaigoje, Lietuva matoma kaip ES valstybė, kurioje atsinaujinančios energetikos plėtros galimybės yra vienos didžiausių ES (mes esame treti po latvių ir estų ir Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių galima pagaminti 150% mūsų suvartojamos energijos). Ataskaitoje minima, kad Lietuvoje atsinaujinanti energetika duoda didžiausią teigiamą įtaką nacionaliniam BVP augimui“, – teigė M. Nagevičius,
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. AEI dalis bendrame šalies energijos balanse sudarė 23,58 % (padidėjo 0,63 % lyginant su 2013 m.). 2014 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalis elektros energijos gamybos sektoriuje sudarė 13,70 % (padidėjo 0,56 %), šildymo ir aušinimo sektoriuje – 41,61 % (padidėjo 3,89 %). Transporto sektoriuje AEI dalis sudarė 3,23 % (sumažėjo 1,41 %).
