Kreipėsi į aplinkos ministrą, kad sudrausmintų keturračių motociklininkus

  • Post category:Naujienos

Neseniai į aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį kreipėsi iš Druskininkų krašto kilęs Albertas Šulcas, kuris prašė įpareigoti ministrui pavaldžius darbuotojus, kad skubiai sudrausmintų keturračius motociklininkus ir atitinkamai įvertintų jų padarytą žalą Gailiūnų miško gamtai. Kaip aplinkos ministro principingos reakcijos į kreipimąsi tąsa daugmaž prieš dvi savaites surengta miškininkų išvyka į Gailiūnų mišką. 
Kadangi A.Šulcas pageidavo miško pareigūnų atsakymą paviešinti “Druskonyje”, drauge su Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vedėju Gintautu Sventicku ir vyr. specialistu Romu Bendoriumi Gailiūnų miške keturračių motociklų pėdsakais sekė ir mūsų savaitraščio korespondentas. Be to, “Druskonis” paprašė keturračių keliamomis problemomis pasidomėti Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininką Lauryną Okockį.

“Pasekiau monstrų padarytomis provėžomis”

Ponas A.Šulcas savo raštiškame prašyme aplinkos ministrui V.Mazuroniui pasakoja, kad jo senelis, nepripažinęs tarybų valdžios, gyveno pas Ringeliškės, Snaigupės, Miciūnų, Baltašiškės, Gailiūnų, Ricielių, Neravų, Viečiūnų, Liškiavos, Didžiasalio ir kitų Leipalingio valsčių kaimų gyventojus, kuriems pagal savo galimybes padėdavo ūkio darbuose, o jie atsilygino maistu, nakvyne, drabužiais, leisdavo nusimaudyti savo pirtyse. “Iš artimų giminaičių sužinojau, kad senelis Albertas labai mylėjo gamtą, buvo tiesiog gamtos vaikas, pokario metais kasdavo melioracijos griovius užmirkusiuose miško plotuose ir nuleisdavo nereikalingą vandenį šalia minėtų kaimų. Vienas toks griovys išlikęs ir šiandien šalia Snaigupėlės upelio, kuris išteka iš Ricielių kaimo ežerų ir įteka į Lietuvos upių tėvą Nemuną. Šis griovys skiria Gailiūnų, Baltašiškės, Ringėliškės kaimų miškus. Dauguma minimų kaimų gyventojų dar ir dabar prisimena mano senelį Albertą, jo atliktus darbus, geru žodžiu mini ir tuo metu Baltašiškės girininkijoje dirbęs vadinamas miškų žvalgas Mikailionis, gyvenantis Baltašiškės gatvėje. Mes, senelio Alberto palikuonys, nuo pokario gyvename įvairiuose Vokietijos miestuose bei kaimuose, tačiau kas nors iš mūsiškių giminių aplankome išvardintus kaimus, jų gyventojus, šalia jų esančius miškus, upelius. Mane ir mano vaikus stebina kaimo gyventojų nuoširdumas, beribis vaišingumas ir dar išlikęs neabejingumas gamtai ir jos grožiui, tačiau ne viskas priklauso nuo geranoriškumo. Sujaudino aplinkinių miškų plyni kirtimai, keturračių išardyta miško paklodė, išvažinėti uogienojai, sutrypti, nulaužyti medeliai. Patys kaimų gyventojai bejėgiai sutvarkyti keturračius monstrus, niokojančius trapią gamtą, išmetamų dūmų dujomis teršiančius atmosferos orą, gadinančius miško kelius, keliamu motociklų riaumojimu baidančius paukščius ir žvėris. Taigi tokios bėdos bėdelės slegia kaimų gyventojus, ir jie šaukiasi neatidėliotinos pagalbos. Aš asmeniškai aplinkinius kaimus apvažiavau dviračiu. Nors keliukai ir išmalti keturračių monstrų, padariau daug nuotraukų, kurias apipavidalinsiu atskiru albumu palyginant ankstesnius vaizdus su dabartimi. Dauguma kaimų gyventojų teigia, kad keturračius nuomoja Gailiūnų kaimo gyventojas Vytautas Stravinskas ar jo kažkoks sūnus (….) Keturračių monstrų orgijos prasideda nuo penktadienio – tuo įsitikinau asmeniškai važiuodamas dviračiu, kurio dėka pasekiau monstrų padarytomis provėžomis ir radau juos Gailiūnų kaime, Kaštonų gatvės pradžioje, šalia namų Nr. 3, ir kitoje pusėje šalia negyvenamo namo. Bandžiau tokį nedorą šių piliečių elgesį apskųsti gamtos sergėtojams ir policijai, tačiau ar visi jie susimokę, ar jiems gerai atlyginta, kad per dvi savaites nieko nedarė. Teko pasišnekėti ir su Žaliųjų partijos atstovu L.Okockiu, kilusiu iš Gailiūnų kaimo. Jis taip pat prisimena nenuniokotus miškus, pilnus visokių gamtos gėrybių. L. Okockis pažadėjo kartu su “Druskonio” laikraščiu pasidomėti, kas monstrams išdavė teisę taip įžūliai niokoti visų žmonių turtą.

Tikiuosi kartu su aplinkinių kaimų gyventojais, kad jūs, ministre, pradėjote tvarkyti brakonierius, sugebėsite užkirsti kelią keturračių monstrų siautėjimui ir įstatymų nustatyta galia įvertinsite gamtai padarytą žalą, o ją atlygins keturračių biznieriai savo sąskaita. Atsakymą prašyčiau perduoti Druskininkų savaitraščiui “Druskonis”, kadangi aš jau išvykstu į Vokietiją darbuotis, o šį laikraštį, kaip ir kitą Lietuvos spaudą, skaitau internete,” – kreipiasi į aplinkos ministrą A.Šulcas.

Druskinios2

Prevencinės priemonės 

Aplinkos ministro V. Mazuronio įpareigojimų seka A. Šulco prašymui ištirti pratęsta bendru Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vedėjo Gintauto Sventicko, šio poskyrio vyr. specialisto Romo Bendoriaus, kontroliuojančio šią Gailiūnų privačių miškų teritoriją, bei “Druskonio” bendru pasižvalgymu po nurodytus plotus šio mėnesio pradžioje.

Vėžės bei aplaužyta pakelės augmenija paliudijo, jog šiame miško masyve iš tiesų yra aktuali keturračių problema, kurią G.Sventickas apibendrino, atsakydamas į A.Šulco prašymą: “Patikrinus vietoje A.Šulco prašyme nurodytą vietovę – Baltašiškės girininkijos 814,815,811,816 miško kvartalus, esančius greta Gailiūnų gyvenvietės, nustatyta, kad keturračiais motociklais intensyviau važinėjama 814-ame kvartale, kur yra privatūs miškai. Vykdant apžiūrą pirmadienį, dar buvo matomi tipiški šių motociklų padangų pėdsakai, vedantys įvairių transporto priemonių naudojamais miško keliukais. Tačiau šio kvartalo 15-o sklypo rytiniame kampe pastebėta, kad yra nuvažiavimų nuo esamo keliuko. Padangų protektoriais išjudinant miško paklotę (pažeista nepilnai 3 kv. metrai), padarytas įvažiavimas į medžiais neapaugusią smėliu padengtą 6 arų aikštelę. Aikštelėje šviežių pėdsakų nebuvo, bet ant smėlio matėsi nemažai anksčiau paliktų keturračių pėdsakų. Patikrinus šio sklypo 2010 metų bei 2005 metų orto-fotonuotraukas, aiškiai matosi, kad smėliu, bet ne augalija padengta aikštelė čia egzistuoja seniai. Manome, kad šią aikštelę aštresnių pojūčių siekiantys motociklininkai pamėgo dėl sunkesnio pravažumo (yra nedidelis šlaitas). Šiuo metu akivaizdžios žalos miškui nepadaryta, tačiau nuolatinis važinėjimas po smėlio aikštelę, kuri turi nuolydį, ateityje galėtų sukelti dirvos erozijos pavojų. Pažymėtina, kad šiame prie gyvenvietės esančiame miške yra labai daug natūralių miško keliukų, kuriais pakankamai intensyviai įvairiomis transporto priemonėmis važinėja uogautojai, grybautojai, gabenama privačiuose sklypuose pagaminta mediena. Šiuo metu esami keliukai nesugadinti, jais nesunkiai galima pravažiuoti lengvaisiais automobiliais. Prašyme nurodytu adresu Gailiūnuose, nebaigto statyti gyvenamojo namo rūsyje, iš tikrųjų laikomi keturračiai motociklai. Keletą kartų nuvykus prie minėto namo, poskyrio pareigūnui pavyko surasti šių agregatų šeimininką. Jis neslėpė, kad keturračiais važinėjama miško keliukais, pažadėjo ateityje miško paklotės nežaloti ir į smėlio aikštelę iš viso nevažiuoti. Apie keturračių motociklų vairuotojų pramogas privačiame miške informavome sklypo savininką. Jis teigė, kad dėl intensyvesnio važinėjimo keturračiais po jo miško valdą niekas leidimo neprašė, kaip ir niekas neatsiklausęs važiuoja keliukais kitokiomis transporto priemonėmis. Šią privačią miško teritoriją kontroliuojantis poskyrio vyr. specialistas Romas Bendorius miško savininkui priminė pareigą saugoti savo mišką nuo visų neteisėtų veiksmų, darančių žalą miškui. Pripažįstame, kad pil. A. Šulco prašyme keliama problema dėl keturračių motociklų daromos žalos miškams yra dalinai pagrįsta. Poskyrio pareigūnams nėra suteikti įgaliojimai ir pareiga sekti ir gaudyti dažniausiai ne darbo metu pramogaujančius keturračius vairuotojus. Manome, kad atliktos prevencinės priemonės duos teigiamus rezultatus. Kad tuo įsitikintume, čia minimos privačios miško teritorijos kontrolę vykdysime aktyviau”. Šia tema ,,Druskoniui” ruošiant straipsnelį spaudai, visuomenei ir keturratininkams galime priminti, kad už važinėjimą po miškus ne keliais žalojant miško paklotę, kaltininkui gresia administracines baudos iki 1000 Lt, o sunaikinus miško paklotės, pavyzdžiui, vos vieną arą, žalą aplinkai tektų atlyginti 500 Lt suma”.
Naikina saugomą gyvūniją 

“Druskonis” paprašė keturračių problemą pakomentuoti Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininką L. Okockį, kuris savo ruožtu pasižvalgė po Gailiūnų mišką, būtent tose nelegaliose keturračių trasose. Pažeidėjų nesutiko, bet užfiksavo vėžių šviežius pėdsakus. Savo pastebėjimus L. Okockis pateikė “Druskoniui” fotovaizdu ir raštu: “Keturračių motociklų daroma žala akivaizdžiai matoma jau ne vienus metus visoje Lietuvos teritorijoje. Kaip bebūtų gaila, ši problema neaplenkia ir Druskininkų savivaldybėje žaliuojančių miško masyvų. Pasivažinėjimas keturračiais motociklais yra viena iš populiariausių ekstremalių laisvalaikio praleidimo formų, deja, dažnai vykstanti net ir griežtai saugomose valstybinėse teritorijose.

Daugėja miško lankytojų, kurie pramogauja gamtoje keturračiais, nepagalvodami apie motorinių transporto priemonių daromą žalą gamtai. Dažnai lekiantį keturratį išvysi ir saugomose teritorijose. Nekultūringas keturračių naudojimas gamtoje suardo miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinę dangą, sunaikina saugomų augalų augavietes, sukelia dirvų eroziją, labai kenkia laukinei gyvūnijai (ypač jauniklių vedimo ir auginimo metu), teršia aplinką. Toli sklindantis keturračių gausmas sukelia nepatogumų vietos gyventojams, trikdo poilsiautojų ramybę, mažina vietovių rekreacinį patrauklumą.

Kasmet saugomų teritorijų pareigūnai užfiksuoja nemažai brutalių gamtos niokojimo atvejų. Tokių atvejų buvo net ir saugomose teritorijose, kur jautrios augmenijos išdraskymas ratais saugomoms ekosistemoms turi negrįžtamų pasekmių. Vairuotojai dažnai nepaiso informacinių užrašų ar draudžiamųjų ženklų, užtvarų miškuose ir laukų keliukuose. Keturračių, kaip ir kitų motorinių transporto priemonių, vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos įstatymuose numatyti reikalavimai – draudžiama važiuoti ir stovėti ant žaliosios vejos, statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio, draudžiama važiuoti pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais.
Už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą, už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jei dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta ir t.t., skiriamos baudos dydis gali siekti nuo 50 iki 1000 litų. Už saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimą ar suniokojimą numatoma ir baudžiamoji atsakomybė.
Tarp Baltašiškės, Snaigupės ir Gailiūnų gyvenviečių plytinčiame miško masyve yra įrengtos nelegalios keturračių motociklų pasivažinėjimo trasos. Kelerių metų laikotarpyje šiame miško masyve nelegalių keliukų tiek padaugėjo, kad dabar be miškotvarkos planų jau neįmanoma atskirti, kur yra miško servitutinis, o kur išvažinėtas nelegalus kelias. Jų žala akivaizdžiai matoma ne tik vietos gyventojams, grybautojams, uogautojams, bet ir užsienio valstybių svečiams, lankantiems savo prosenelių gimtąsias vietas.
2013 m. vasarą grybaudamas šiuose miškuose, keturračių motociklų išvažinėtoje miško paklotėje radau pervažiuotą geltonskruosčio žalčio patelę su visa gausia, nespėta sudėti kiaušinių dėtimi. 2012 m. pavasarį buvo rastas suvažinėtas mėnesio amžiaus stirnos jauniklis. Taip pat Gailiūnų gyventojai yra pranešę, kad rado suvažinėtą paprastąją angį, kuri yra įrašyta į Lietuvos saugomų rūšių – Raudonąją knygą, visoje Europoje saugomą pagal Berno konvenciją. Ne be reikalo į šią problemą sureagavo ir Vokietijos pilietis A. Šulcas, kuris, pasipiktinęs keturračių daroma žala, kreipėsi į atitinkamas institucijas. Vietiniai aplinkinių gyvenviečių gyventojai atvirai kalba apie tai, kas šiame miško masyve yra įsirengę keturračių motociklų trasas. Juk ir patys šio keturračių motociklų nuomos verslo savininkai viešai skelbiasi internetiniame puslapyje: http://www.tpl.lt/keturraciu-nuoma-druskininkuose/. Belieka viltis, kad atitinkamos institucijos imsis veiksmų ir ši problema pamažu pajudės iš „mirties taško“.
Beje, Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas L. Okockis taipogi kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos su prašymu imtis priemonių šiai problemai spręsti.

“Druskonis” info.