Ketvirtadienį Seime turėjo būti svarstomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms, kurios pakeistų šiuo metu esantį draudimą naudoti naktinius taikiklius ir leistų juos naudoti šernų medžioklėje.Vis dėlto situacija pasisuko kiek kita linkme ir pataisų priėmimas svarstomas nebuvo.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys prieš įstatymo pataisų svarstymą paklausė, ar medžiotojo bilietą turintys Seimo nariai gali dalyvauti „tokio žiauraus, nehumaniško ir brutalaus“ įstatymo priėmimo balsavime”.
Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, tokias išvadas gali pateikti Seimo etikos ir procedūrų komisija. Pasiūlyta daryti pertrauką, per kurią susirinkusi komisija pateiktų išvadas, ar Seimo nariai medžiotojai gali balsuoti priimant įstatymą.
Seimas po balsavimo pritarė tokiam pasiūlymui ir dabar dėl galimo interesų konflikto spręs ir išaiškinimą pateiks Seimo etikos ir procedūrų komisija. Šiam siūlymui pritarta už balsavus 58 Seimo nariams, prieš buvus 18, 26 parlamentarams susilaikius.
Šiuo metu ES naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama naudoti trijose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir kaimyninėje Latvijoje.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino pateiktas pasiūlymas šernų medžioklėje leisti naudoti naktinio matymo prietaisus sulaukė Aplinkos ministerijos, aplinkosaugininkų ir nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų kritikos. A. Salamakinas įsitikinęs, kad ši priemonė padės sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą. O aplinkosaugininkai tikina, kad tai paskatins brakonieriavimo mastus. Reguliuoti šernų populiaciją dėl afrikinio kiaulių maro siūlo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Veterinarai rekomenduoja, kad iki kitų metų balandžio 15 dienos viename medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau kaip 0,5 šerno. Jie taip pat siūlo leisti šernams medžioti naudoti naktinio matymo prietaisus ir taikiklius.
