Praneša Lietuvosrytas.lt
Ernestas Ramonas
2010-08-20 20:23
Šiuo metu pasaulyje veikia per šimtas Žaliųjų partijų. Daugelyje Europos valstybių šios partijos sėkmingai dalyvauja tiek vietos, tiek nacionaliniuose rinkimuose. Ir ne tik dalyvauja, o laimi vietų parlamentuose, net sudaro valdančiąsias koalicijas. Žaliųjų judėjimai jau seniai vaidina svarbų vaidmenį Skandinavijos valstybėse, didelę įtaką turi Vokietijoje, Europos Parlamente sudaro atskirą frakciją ir turi didelę įtaką politiniams procesams.
Nemažai žalieji pasiekė Pasaulio prekybos organizacijos derybų raunduose, kur aktyviai kovojo už gamtosaugą. O kaip atrodo žalieji eiliniam Lietuvos piliečiui?
Štai, pažvelkime į jų veiksmus viešojoje erdvėje. Daugelis Lietuvos žaliųjų judėjimo dalyvių pasisakė prieš atominės elektrinės statybą Visagine. Pagrindiniai jų argumentai prieš statybas – tai nesaugu, nėra išspręstas radioaktyvių atliekų saugojimo klausimas, branduolinė energija yra viena brangiausių.
Tam galima iš dalies pritarti. Tačiau parodžius trūkumus reikėtų pateikti alternatyvius pasiūlymus. Pirmiausia, kas šauna į galvą – ekologiški atsinaujinantys energijos šaltiniai. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra palankios gamtinės sąlygos vėjo energijos gavybai. Be abejo, siūlymų taip gaminti energiją buvo. Tačiau vėjo jėgainių plitimas pajūryje stringa.
Ir ką gi – pagalius į ratus kiša ne branduolinės energijos oligarchai, o Lietuvos žalieji. Šį kartą jie nuogąstauja, kad į vėjo jėgainių sparnus pateks ir žus paukščiai ar šikšnosparniai.
Reaguodami į tokius žaliųjų nuogąstavimus Ventės rago ornitologinės stoties specialistai juokaudami klausė: „Kur jūs matėte tokį kvailą paukštį, kuris pats trenktųsi į kliūtį?“
Kita vertus, vėjo jėgainių sraigtai sukasi pakankamai lėtai, todėl sunku įsivaizduoti ten patenkantį paukštį. Negi kitose valstybėse nėra paukščių? Ar mūsiškiai paukščiai yra daug kvailesni nei tarkim, olandų, švedų, danų ar vokiečių – juk ten laukai tiesiog „nusėti“ vėjo malūnais. Taigi, žaliosios energetikos pažangą Lietuvoje stabdo tik žalieji.
Dar vienas bandymas spręsti energetikos, o kartu ir atliekų tvarkymo problemas vėl atsitrenkė į žaliųjų sieną. Atliekų deginimas išsprendžia perpildytų sąvartynų bėdas, o degant šiukšlėms gaunamą šilumą galima panaudoti kaip energijos šaltinį.
Tačiau iki dantų skausmo smulkmeniški mūsų gamtos sergėtojai grūmoja pirštu ir rėkia, esą Lietuvoje to daryti negalima, nes žmonės nerūšiuoja šiukšlių, o deginant jas bendrai, gali išsiskirti nuodingų medžiagų.
Tačiau užsienio patirtis – priešinga. Šalia atliekų perdirbimo gamyklų nėra juntama jokio nemalonaus kvapo. Ko negalime pasakyti apie Lietuvos sąvartynų skleidžiamą tvaiką. Naujos valymo technologijos užtikrina, kad deginant šiukšles išskiriamas mažesnis anglies dvideginio kiekis nei deginant dujas ar naftos produktus. Tokios modernios valymo įrangos diegimui įmonės skiria kone trečdalį savo investicijų.
Neseniai spaudoje teko skaityti Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderio interviu. Užkliuvo keletas pasakytų frazių. Pirmiausia Žemės ūkio rūmų pirmininkas bei didžioji dauguma Lietuvos ūkininkų be skrupulų ir rimtesnių argumentų buvo pavadinti kiaulių augintojų marionetėmis. Nors pasidomėjus, galima nesunkiai atrasti, kad šią poziciją išdėstė ne tik Žemės ūkio rūmai , bet ir kitos Lietuvos ūkininkų asocijuotos struktūros.
Klausimas – ar tokiais teiginiais žalieji sąmoningai bando sumenkinti visų ūkininkų poziciją jiems svarbiu klausimu? Antra, Aplinkos ministerijai sugriežtinus ir taip jau griežtus aplinkosauginius reikalavimus ūkiams, žaliųjų atstovas konstatavo, jog tūkstančius kiaulių auginantys ūkininkai atras keliasdešimt tūkstančių litų susimokėti už šiuos tyrimus.
Turbūt dauguma sutiks, kad krizės metu tai skamba, švelniai tariant, ciniškai. Juk reikalavimai galios visiems, o ne tik didelėms kiaulių, karvių, vištų fermoms. Mokėti turės visi. Be to, klaidžiojant nedarbo šmėklai, norėtųsi matyti verslininkus pinigus investuojančius į darbo vietų kūrimą, o ne kraunančius pelnus kažkokioms tyrimų kompanijoms.
Ar gal bedarbio mintys šiandien sukasi apie tariamas ekologines problemas? Kelis šimtus gaunančiam daug rimtesnė problema – šeimos išmaitinimas.
Aš taip pat “už” gamtos tausojimą ir išsaugojimą ateities kartoms. Tačiau visur reikia sveiko proto ir vengti fanatizmo. Berdami vien kritiką, bet nepateikdami argumentuotų siūlymų, Lietuvos žalieji niekada nesukurs konstruktyvaus dialogo visuomenėje.
