Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašo lyderė, kandidatė į Vilniaus meres

Dalyvaudama Vilniaus miesto rinkimuose sulaukiau įvairių klausimų: ne tik apie Lietuvos žaliųjų partijos prioritetus ir ilgalaikę viziją, bet ir kodėl kandidatuoju į mero postą, kokios miesto problemos labiausiai rūpi, koks būtų pirmas darbas ir kokios yra mano ekonominės pažiūros. Dalinuosi pagrindiniais klausimais ir atsakymais į juos.

Kodėl kandidatuoji į Vilniaus mero postą?

Rinkimuose dalyvauju norėdama praturtinti viešąjį diskursą žaliosiomis miesto politikos idėjomis, kurios išėjusios iš partinių rėmų tampa visuotinomis ir gali būti įgyvendintos visų bendru susitarimu. Geras rinkimų rezultatas džiugintų, bet džiugina ir procesas, kad ir koks jis chaotiškas ir neprognozuojamas.

Kokios Vilniaus problemos tau labiausiai rūpi?

Aplinkosauginės, socialinės ir susijusios su miestiečių dalyvavimu priimant svarbius sprendimus. Erzina automobilių spūstys, nerūšiuojamos atliekos ir lėtai judanti daugiabučių renovacija. Mieste man trūksta estetikos – norisi daugiau sutvarkytų žaliųjų erdvių, patogių dviračių takų. Taip pat negaliu suprasti, kodėl taip sudėtinga užtikrinti, kad vaikai darželiuose ir mokyklose valgytų sveikesnį maistą.

Kaip žadat spręsti automobilių spūstis?

Pirmiausia, mažinant poreikį keliauti dar miesto planavimo stadijoje. Antra, sukuriant patogius, saugius, nuo eismo atskirtus, visą miestą jungiančius dviračių takus ir patogų automobilių statymą miesto prieigose atvykstantiems iš užmiesčio. Trečia, tobulinant viešojo transporto paslaugą ir siekiant padaryti ją nemokamą registruotiems miesto gyventojams, kurie moka mokesčius miestui. Žmonės rinksis aplinkai draugiškesnį keliavimą, kai jiems tai bus patogu.

Kas tau yra Vilnius?

Vilnius man, visų pirma, yra Gedimino sapnas, svajonė, vizija. Gedimino vizijoje – Vilnius ne tik stiprus kaip geležinis vilkas, bet ir garsus visame pasaulyje savo unikalumu ir pasiekimais. Istorijoje Vilnius garsėjo ne kartą, ir Gedimino sapnas yra tai, kas padeda miestui nuolat atsinaujinti ir prisikelti kaip feniksui iš pelenų. Dabar kaip niekad Vilniui reikia atsinaujinti.

Kuo „papirksite“ vilniečius?

Patogesnio Vilniaus vizija. Kaip ir Gediminas, Lietuvos žaliųjų partija turi viziją, kurioje Vilnius yra žaliųjų verslų ir ekoinovacijų meka, apie kurią sklinda garsas visame pasaulyje, ir čia atvažiuoja gyventi žmonės, kad galėtų realizuoti savo svajones. Vilnius yra atviras, novatoriškas, švarus ir žalias. Tai ir yra tai, apie ką sapnavo Gediminas.

Pirmas darbas Vilniui, kurį atliksite tapusi mere?

Siekčiau politinius oponentus paversti kūrybiniais partneriais, kad visi kartu dirbtume vardan Vilniaus, o ne švaistytume energiją beprasmėms tarpusavio kovoms, kurios dominuoja Lietuvos politikoje. Dabar politikoje kaip niekad reikia kūrybingumo, deja vyraujantis formatas jį žlugdo. „Kalbančių galvų“ monologai, žodžių karas viešojoje erdvėje, rankų laužymas, užnugaryje veikiant neskaidrioms lobistinėms jėgoms – tokioje erdvėje žmogiškam kūrybingumui atsiskleisti sunku. Tam reikia sukurti kitokią erdvę ir tai būtų mano pirmas darbas.

Ką galvoji apie Žaliojo tilto skulptūras, kurios simbolizuoja sovietinį laikotarpį?

Sovietinį laikotarpį simbolizuoja ir Vilniaus gatvės, suprojektuotos be atskirų dviračių takų, ir sovietiniai nerenovuoti daugiabučiai, ir aplaidus požiūris į renovaciją, ir politikų požiūris, kad jie viską sprendžia. Iš tiesų sprendžia žmonės, ir, jei miesto referendumo metu paaiškėtų, kad dauguma piliečių nenori matyti šių skulptūrų, jos turėtų būti perkeltos kitur, pvz., į Grūto parką.

Ar būdama mere išduotum leidimą seksualinių mažumų eitynėms?

Vilniaus meras neturi teisinių svertų pažeisti Konstitucijos nuostatos dėl susirinkimų laisvės. Leisčiau ir seksualinių mažumų eitynes, ir tradicines šeimos vertybes palaikančių žmonių viešus susirinkimus.

Kuo tau užkliuvo J. Pankos pasakymas „Ačiū Dievui, gimiau baltas“ ir P. Gražulio šūkis „Už Lietuvą, vyrai“?

Visi gerai žino, jog baltai tikėjo ne vienu Dievu ir pasižymėjo didžiule pagarba ne tik gamtai, bet ir kitam žmogui. J. Pankos teiginys yra ne tik dviprasmiškas, bet ir prieštaringas. Man baisu, kai viešame diskurse yra sėjamos rasinio ir tautinio nepakantumo idėjos, dangstant jas tautiškomis vertybėmis. Baltiškos kultūros atstovas tokio teiginio niekada nepasakytų, nes jis iš esmės prieštarauja baltų pasaulėžiūrai.

O P. Gražulio šūkis juokingas. Kodėl ne „Už Lietuvą, moterys“? Atrodo, kad jis nenori, kad moterys balsuotų už jį, galbūt ilgisi laikų, kai moterys neturėjo teisės balsuoti. Vėlgi, liūdna, kad tokios idėjos cirkuliuoja viešame diskurse.

Vilnius yra daugiakultūrinis miestas. Kaip miesto meras turėtų derinti skirtingų kultūrų interesus?

Žaliesiems didžiausia vertybė yra įvairovė – ne tik biologinė, bet ir kultūrinė. Vilnius visada pasižymėjo kultūriniu atvirumu. Vienodumas – tiek gamtoje, tiek politikoje, tiek mąstyme – veda į stagnaciją. Bet jei skirtingos kultūros nemokės sugyventi, tai ves į beprasmę destrukciją. Todėl tarpkultūrinis dialogas yra labai svarbu. Man artima yra taip vadinama nesmurtinės komunikacijos filosofija (angl. non-violent communications). Reikia skatinti skirtingų kultūrų dialogą mieste, kad išloštų ir abi pusės, ir miestas kaip visuma. Nes kad ir kokios skirtingos kultūros, visas jas vienija žmogiškumas.

Kaip rinkėjams nesusipainioti tarp žaliųjų partijos ir valstiečių ir žaliųjų sąjungos?

Žaliųjų partija niekada nesijungė su valstiečių partija, tad jų pavadinimas yra klaidinantis. Kai kuriais klausimais mūsų pozicijos sutampa, matome geras bendradarbiavimo galimybes atskirais klausimais, bet nors ir labai norėtųsi, kad Lietuvoje būtų viena aiški žaliųjų partija, mums netinka pagrindinė jų lyderio Karbauskio veikla. Mums jis yra, nepaisant visų jo gerų darbų – „pesticidų karalius“, todėl nematome realių galimybių jungtis. Nenorime korumpuoti žaliųjų idėjų – grynosios žaliosios politikos minties sklaida mums yra daug svarbiau negu realus patekimas į valdžios Olimpą.

Kokios pagrindinės įžvalgos apie rinkiminį procesą?

Rinkiminė kova nėra lygiavertiška. Turėtų konkuruoti idėjos, o ne rinkiminiai biudžetai ar kas daugiau už mokesčių mokėtojų pinigus nusipirks lauko reklamos stendų. Tai, kaip idėjos yra pristatytos visuomenei yra bendras žurnalistų ir diskusijų organizatorių bei moderatorių kartu su kandidatais darbas. Daug kas priklauso ir nuo debatų formato, ir nuo erdvės, kur vyksta diskusijos, ir nuo parinktų klausimų. Jei norime iš tiesų kūrybingos rinkiminės kampanijos, turime skirti daugiau dėmesio ir šiems aspektams.

Kaip Vilnius gali sumažinti finansinę skolą?

Iš dalies skola yra sisteminė, iš dalies – susijusi su ES paramos taisyklėmis, iš dalies – vadybinė. Taip pat niekam ne paslaptis, kad Vilnius gauna labai mažą Vilniuje surenkamų mokesčių dalį ir visiškai neturi savarankiškos mokesčių politikos, kurią turi kitų šalių miestai. Vilniaus skola nėra vien Vilniaus reikalas, tačiau miesto valdžia gali labai daug nuveikti skaidriai ir efektyviai skirstant lėšas ir investicijas. Labai svarbu prioritetai – jei geresniam vaikų maistui reikės skolintis, tai ta skola bus prasminga.

Kokios Jūsų ekonominės pažiūros?

Žaliosios. Yra atskira mokslinė disciplina „ekologinė ekonomika“, ar „žalioji ekonomika“. Mūsų politinė kryptis nėra nei dešinioji, nei kairioji, mes sprendimų problemoms ieškome remiantis mokslu, praktika ir sveiku protu, o ne teorinėmis ideologijomis.