Kasmet minima melagingų naujienų savaitė baigėsi, o visuomenę klaidinanti informacija liejasi ir toliau. Viena naujausių plačiai pasklidusių fake news žinučių skelbia apie neva mūsų laukiantį pasaulinį badą. Kadangi po šia melaginga naujiena slepiasi ne tik panikos dėl koronaviruso kurstymas, bet ir klimato kaitos motyvai, kaip žaliųjų idėjų šalininkas, turiu sureaguoti.
Dėl COVID-19 pandemijos susirūpinusi visuomenė tapo puikia terpe tokioms naujienoms sklisti. Išanalizavusi socialinių tinklų naujienų srautą bendrovė „Brandwatch“ savo tinklaraštyje skelbia, kad nuo kovo vidurio iki mėnesio pabaigos populiariausias mitas apie COVID-19 buvo susijęs su 5G ryšiu. Įmonė užfiksavo daugiau nei 60 tūkst. paminėjimų, kuriuose teigiama, kad 5G ryšys sukelia koronaviruso simptomus ar kad šis virusas tėra mitas, kuriuo siekiama paslėpti 5G ryšio žalą. Su šia technologija susijusi dezinformacija neaplenkė ir Lietuvos. Buvo kalbama ir apie dar įdomesnes teorijas, kurios teigia, kad 5G ryšio tikslas – minčių kontrolė. Gana išsamiai tokios informacijos patikimumas jau buvo analizuojamas viename 15min.lt straipsnyje.
Pasinaudoti jautria situacija skleidžiant propagandą skubėjo ir priešiškos valstybės. Pavyzdžiui, vienas Rusijos fake news portalas paskelbė melagingą naujieną apie tai, kad COVID-19 dirbtinai sukūrė amerikiečių laboratorija kovai prieš Kiniją. Pastarosios žiniasklaida šią naujieną aprašė savo visuomenės informavimo šaltiniuose. Tuomet Rusijos jau žinomos žiniasklaidos priemonės publikavo šią informaciją, kaip neva pačių kinų pareiškimą.
Ar teisingi mitai apie klimato kaitą?
Viena naujausių melagingų žinučių Lietuvoje skelbia apie pasaulinį badą. Natūralu, kad esamomis karantino aplinkybėmis maisto stygiaus tema ypač jautri, tačiau abejotinos reputacijos portalas skelbia, kad netrukus pasaulį badas ištiks ne dėl viruso, o dėl klimato kaitos. Kaip žaliųjų idėjų atstovas galiu nuraminti – nors klimato kaita ir aplinkos tarša daro įtaką žemės ūkio sektoriui bei žuvų ištekliams, badas artimiausiu metu dėl šių priežasčių tikrai negresia.
Žinoma, intensyvi žemdirbystė ir gyvulininkystė bei perteklinis cheminių trąšų naudojimas daro įtaką žemės derlingumui. Pasaulio dykumėjimo atlaso duomenimis, daugiau nei 75 proc. Žemės ploto jau yra nualinta, o iki 2050 m. gali būti ir daugiau nei 90 proc. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje dėl žemės ūkio veiklos erozijos pažeisti žemės ūkio naudmenys sudaro 0,5 mln. hektarų. Lietuvos gamtos fondo parengtame žuvies gide teigiama, kad 33 proc. žuvies išteklių yra pereikvoti bei ženkliai sumažėję. Tačiau net ir šie faktai nereiškia, kad staiga visam pasauliui teks badauti.
Nesinori, kad pasitelkiant tokias melagingas naujienas būtų bandoma diskredituoti aplinkosaugos aktyvistus ar paneigti klimato kaitos procesus. O tokių bandymų pasitaiko gana dažnai. Pavyzdžiui, metų pradžioje gana plačiai pasklido netikra naujiena apie tai, kad dėl globalinio atšilimo kalta Saulė, o ne žmogaus veikla. Tokią žinutę išplatinęs portalas jos įtaką sustiprino teiginiu – neva tai pripažino pati NASA.
Šia žinia originaliame šaltinyje anglų kalba buvo pasidalinta daugiau nei 4 mln. kartų. Net jei melagingas žinutes skleidžiantis portalas pripažintų, kad pateikė klaidinančią informaciją, vargu, ar tokio paaiškinimo sklaida būtų tokio pat masto ir pasiektų visus žmones, kuriuos pasiekė ankstesnė informacija.
Masačiusetso technologijų instituto mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, kad melagingos naujienos sklinda kur kas greičiau nei tiesa. Tad peršasi išvada, kad klaidinga žinutė apie klimato kaitą akimirksniu pasisėjo daugybės žmonių galvose, o mokslininkai ir klimato aktyvistai viešojoje erdvėje dar ilgai turės tokius mitus paneiginėti.
Kaip atpažinti melagingas žinutes?
Jei interneto platybėse pamatėte naujieną, kuri jums kelia įtarimų, pasitikrinkite, kokiame šaltinyje ji yra publikuota. Ar šis naujienų kanalas jums žinomas? Ar kitos jame skelbiamos žinutės jums atrodo patikimos? Pasidomėkite straipsnio autoriumi – ar jis apskritai skelbiamas? Jei tekste remiamasi tyrimais, patikrinkite jų šaltinius. Įsitikinkite, ar ten tikrai rašoma būtent tai, kas skelbiama straipsnyje.
Jei nesate tikri, ar naujiena patikima, verčiau nesidalinkite ja socialiniuose tinkluose. Kaip jau įrodė Masačiusetso technologijų instituto mokslininkai, melagienos sklinda itin greitai, o kad šią informaciją pavyktų paneigti ir įtikinti kiekvieną socialinių tinklų vartotoją, kurį pasiekė klaidinanti žinutė, prireiks labai daug laiko, pastangų ir išteklių. Tad saugokite save ne tik nuo COVID-19 pandemijos, bet ir nuo infodemijos.
Dovydas Petrošius yra Lietuvos žaliųjų partijos tarybos narys.
