Mažesnė socialinė atskirtis ir laimingesni gyventojai: kada ir kaip?
Dėl koronaviruso pandemijos iki minimalių apsukų sulėtėjęs ekonomikos variklis ir vėl ima suktis sparčiau, tačiau įvairūs šaltiniai piešia skirtingas ateities prognozes. Europos Komisija neseniai paskelbė, kad jų skaičiavimais atlyginimai Lietuvoje…
Viena po kitos Europos šalys skelbia apie suvaldytą koronaviruso protrūkį, o kaip joms sekasi gelbėti vidaus ekonomiką? Situacija Lietuvoje – kebli, verslo stabilizavimui skirta parama vis dar stringa biurokratijos koridoriuose, nuo pandemijos kenčia jaunos šeimos, o valdantieji ieško būdų įtikti senjorams. Ko šiuo atžvilgiu galėtume pasimokyti iš operatyvumu pandemijos akivaizdoje pagarsėjusios Vokietijos?
Valstybės kontrolės atliktas aplinkos apsaugos sektoriaus auditas ant stalo atvertė visas kortas. Trūksta teisinio reguliavimo stebėsenos, kontrolės sistema neužtikrina aplinkos apsaugos, o pagal šiai sričiai skiriamus finansus Lietuva užima priešpaskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje.
„Valstiečių” ministro K. Mažeikos noras įtikti siaurai interesų grupei, panašu, stipresnis nei pareiga atstovauti gamtosaugos interesus ir gerbti visuomenės bei Seimo valią. Tebegaliojant karantinui ir draudimui rinktis į masinius protestus, ministras netikėtai priėmė įsakymą leisti medžioklėje naudoti lankus, tuo įteisindamas nehumanišką ir pavojingą miško gyvūnų žudymą.
Mėnuo nuotolinio mokymo Lietuvoje išstūmė iš komforto zonos visą švietimo bendruomenę. Viešojoje erdvėje daug girdėjome apie tai, kaip prie esamos situacijos prisitaiko elitinės mokyklos, o kaip sekasi paprastoms, ypač regionuose įsikūrusioms, švietimo įstaigoms? Kokias įsisenėjusias žaizdas atvėrė nauja mokymosi forma? Kur suklupome ir ko ši patirtis išmokė mokytojus, mokinius ir jų tėvus?