You are currently viewing Atsakymai į dažnai jūsų užduodamus klausimus

Atsakymai į dažnai jūsų užduodamus klausimus

1

Ar Lietuvos žaliųjų partija yra kairės, ar dešinės pakraipos partija?

Žalieji nepriklauso nei politinei kairei, nei dešinei politinei krypčiai, dažnai kritikuoja ir vieną, ir kitą. Lietuvos žaliųjų partija  pasisako už kitokį ekonominės vertės kūrimo receptą, nes dabartinė ekonomika, paremta BVP augimu, neatspindi visuomenės gerovės. Lietuvos žaliųjų partija yra naujo tipo partija, kuri nesiorientuoja į konkrečią pakraipą, o deklaruoja tokias vertybes ir siekius,  kaip pilietinė visuomenė, kurioje piliečių balsas yra girdimas ir bendruomenės yra įtraukiamos į sprendimų priėmimą, į gerovę orientuota žalioji ekonomika, tausojanti gamtos išteklius ir socialinio teisingumo siekimas, žaliosios energetikos plėtra, sveikas ir įperkamas maistas, asmens privatumas. Lietuvos žaliųjų partijos susikūrimas atspindi įvykusius pokyčius visuomenėje, ekonomikoje ir socialinėje aplinkoje, pokyčius technologijose ir naujas kylančias grėsmės – klimato kaita, tvarios raidos būtinybė, didėjanti socialinė ir ekonominė atskirtis.

Koks yra Lietuvos žaliųjų požiūris į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, NATO

Lietuvos žaliųjų partija remia ir pritaria Lietuvos narystei ES ir NATO, nes tai yra strategiškai svarbios organizacijos ir valstybės išlikimo garantas, esant sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Narystė ES, ypatingai euro zonoje, bei NATO yra pilnas Lietuvos pripažinimo vakarų demokratijos, paremtos stipria pilietine bendruomene, kuri ir žaliosioms idėjoms skiria didžiulę reikšmę, šalimi.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris dėl Euro Lietuvoje įvedimo 2015 metais?

Lietuvos žaliųjų partija pritaria prisijungimui prie euro zonos, nes tai turės ir politinės, ir ekonominės naudos. Lietuvos žaliųjų partijos įsitikinimu, euro įvedimas Lietuvai turės daugiau privalumų, nei trūkumų. Nors Lietuva turės dalintis euro zonos problemomis, mokėti įmokas į Europos centrinį banką, tačiau  įvedus eurą sumažės palūkanų normos gyventojams, verslui ir valstybei, įgysime stabilumo ir patrauklumo investuotojams. Buvusi nacionalinė valiuta – litas – buvo surištas su euru, todėl faktiškai mūsų valiuta buvo euras, tik neturėjome balso Europos centrinio banko sprendimuose. Dabar tokį balsą turime, o tai reiškia – vėl turime galimybę spręsti kartu su kitomis narėmis ir turėti Lietuvos monetarinę politiką.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į Konstitucijos pakeitimą, sumažinant referendumui surengti reikalingų parašų kiekį iki 100000?

Lietuvos žaliųjų partija pritaria siekiui iki 100 tūkstančių sumažinti referendumui reikalingų parašų kiekį taip skatinant aktyvesnį pilietinį dalyvavimą sprendimų priėmime. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys 2013 m. buvo įregistravęs įstatyto pataisą, kuria siekta sumažinti parašų skaičių iki 100 tūkstančių. Šis skaičius atitinka kitų Europos ir pasaulio demokratinių valstybių praktiką ir net yra gerokai aukštesnis, nei vidurkis. Šiai pataisai pritarė ir Seimo Konstitucijos pataisų komisija, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstant įstatymą, staiga pateikė siūlymą įregistruoti 200 tūkstančių parašų skaičių. Lietuvos žaliųjų partija taip pat palaiko parašų rinkimo termino pailginimą bent iki 6 mėn.

Kuo Lietuvos žaliųjų partija skiriasi nuo kitų „žaliųjų“ – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos?

Lietuvoje yra viena Lietuvos žaliųjų partija, kuriai vadovauja Seimo narys Linas Balsys. Lietuvos žaliųjų partija yra įkurta 2011 metais, yra pripažįstama Europos žaliųjų partijos, vienijančios kitų ES šalių žaliuosius. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nors ir įkurta gerokai anksčiau, tačiau iki šiol neturi nei aiškaus veido, nei aiškios ideologijos, susikūrusi ir susibūrusi apie vieną žmogų – partijos vadovą, multimilijonierių, vieną stambiausių žemvaldžių ir prekiautojų žemės ūkio chemija – Ramūną Karbauskį. Per gyvavimo metus ši partija yra ne kartą keitusi pavadinimus, buvo susijungusi su ekspremjerės, teismo pripažintos KGB agente, K. Prunskienės vadovauta Moterų partija, šiuo metu po LVŽS sparnu glaudžiasi tiek kraštutinių dešiniųjų, tiek kraštutinių kairiųjų partijų atskilusios dalys.

Iš tikrųjų, valstiečiai niekada nėra sudarę jokios sąjungos su jokiais žaliaisiais, tiesiog sugalvojo taip pasivadinti, nes tarp jų narių yra būrelis žmonių, atėjusių iš žaliųjų nevyriausybinių organizacijų. Manyti, jog valstiečiai kada nors susijungė su kokia nors žaliųjų partija, sudarydami sąjungą, būtų klaidinga.

Lietuvos žaliųjų partija yra ideologiškai gryna, turi aiškius tikslus, nesudarinėja jokių konjunktūrinių sąjungų su abejotinomis politinėmis jėgomis, mūsų partijos narių daugumą sudaro jauni, gerai išsilavinę profesionalai, taip pat – prie Lietuvos Nepriklausomybės ir Sąjūdžio ištakų stovėję pirmųjų Lietuvos nevyriausybinių žaliųjų organizacijų atstovai. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1988-1990 m. prasidėjo būtent nuo ekologinių idėjų ir judėjimų. Lietuvos žaliųjų partija nuosekliai šią tradiciją tęsia.

Nors kai kurios Lietuvos žaliųjų partijos bei  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos idėjos panašios, tačiau daugeliu atžvilgiu jos itin skiriasi, pavyzdžiui, Valstiečių partijai ginant stambiojo žemės ūkio kapitalo interesus, t.y., industrinę žemdirbystę, beatodairiškai naudojant trąšas ir kitą žemės ūkio chemiją, Lietuvos žaliųjų partija atstovauja ir gina smulkiąją, ekologinę žemdirbystę, ekologinius šeimos ūkius. Skirtingai nuo archajiškas, 19-tojo – 20-tojo amžiaus šeimos vertybes deklaruojančių valstiečių, Lietuvos žaliųjų partija pasisako už asmens laisvę, už tai, kad valstybė nenurodinėtų, kokia šeima yra gera, nesikištų į individo asmeninį gyvenimą. Lietuvos žaliųjų partija taip pat vienu iš savo prioritetų laiko žmogaus teisių gynimą.

Kodėl Lietuvos žaliųjų partija yra nuolat kaltinama, kad savo veiklai vykdyti gauna finansavimą iš Rusijos, siekiančios pakenkti Lietuvai?

Lietuvos žaliųjų partija niekada negavo jokio finansavimo iš Rusijos. Veikdama ir drąsiai pasisakydama prieš brangių ir pavojingų atominių elektrinių Visagine, Astrave ir Kaliningrade statybas, prieš pavojingas aplinkai ir žmonių sveikatai skalūninių dujų išgavimo technologijas,  galėjo turėti neigiamos įtakos šiais projektais suinteresuotiems asmenims. Tokios nuomonės laikosi ir visos pasaulio žaliųjų nevyriausybinės ir politinės organizacijos. Bet kokie tikinimai, kad Lietuvos žaliųjų partija yra finansuojama Rusijos, yra šmeižtas.

Lietuvos žaliųjų partija oficialiai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, jog jis pateiktų visą informaciją apie su Rusijos spec. ir žvalgybos institucijomis susijusius Lietuvos žaliųjų partijos narius, jei tokių esama, apie finansavimo iš Rusijos srautus, jei tokių esama. VSD oficialiai patvirtino, jog tokios informacijos nėra. Partijos pirmininkas, Seimo narys L. Balsys turi aukščiausio lygio leidimą susipažinti su slapta informacija. Prieš gaudami tokį leidimą Seimo nariai yra kruopščiai patikrinami Lietuvos žvalgybos institucijų. Ne visi Seimo nariai tokius leidimus turi. Kai kurie, ypač dešiniaisiais save laikantys politikai, dėl galimos korupcijos suinteresuoti Lietuvai žalingais projektais, negalėdami pateikti įrodymų ir argumentų, kad jų proteguojami projektai yra naudingi, desperatiškai griebiasi būdo tiesiog apjuodinti oponentus. Pastaruoju metu, pastebėję, kad toks neargumentuotas juodinimo būdas neveikia visuomenės nuomonės, kaltinimų tarnavimu Rusijai kiek sumažėjo.

Kas finansuoja Lietuvos žaliųjų partiją?

Lietuvos žaliųjų partija dar nespėjo pakankamai dalyvauti įvairiuose rinkimuose, kad gautų įstatymų numatytą valstybės paramą.  Lietuvos žaliųjų partija yra finansuojama iš nario mokesčio, kuris yra neprivalomas ir mokamas kiekvieno nario laisva valia. Partija finansavimą gauna ir iš 1 proc. nuo savanoriškai žmonių skiriamo gyventojų pajamų mokesčio, taip pat iš kitų įstatymuose numatytų legalių pajamų šaltinių, kaip leidybinė veikla ir pan.

Kokia yra Lietuvos žaliųjų partijos pozicija seksualinių mažumų teisių organizuoti masinius renginius, tuoktis ir įsivaikinti vaikus klausimais?

Lietuvos žaliųjų partija pasisako už visuotinį žmogaus teisių gerbimą, įskaitant ir tautinių, religinių ar seksualinių mažumų teises. Mes esame už žmogaus teisę į privatumą ir nenorime aiškinti, kas yra šeima, kaip ją traktuoti. Manome, kad privatus gyvenimas Lietuvoje ir taip yra neapsaugotas, yra per daug reglamentuojamas, o valstybė per daug kišasi į privatų gyvenimą.

Kokia yra Lietuvos žaliųjų partijos pozicija lengvųjų narkotikų ir prostitucijos legalizavimo klausimais?

Esame prieš. Lengvieji narkotikai neišvengiamai priveda prie sunkiųjų vartojimo, o prostitucija pažeidžia žmogaus teises ir orumą, dažniausiai būna glaudžiai susijusi su nusikalstama prekyba žmonėmis, prievarta.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į „juvenalinę justiciją“  –  tėvystės teisių atėmimą iš socialiai neatsakingais įvertintų tėvų?

Konstitucijoje įtvirtinta teisė auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus bei teisė į privataus gyvenimo apsaugą. Valstybei nesuteikta teisė spręsti, kas yra socialiai atsakingi ar neatsakingi tėvai. Vaikai turi teisę augti šeimoje, su savo tėvais. Tokią teisę pripažino Lietuva, pasirašydama vaikų teisių apsaugos konvenciją. Nuo smurto, kur jis bebūtų – viešoje vietoje ar artimoje aplinkoje – jau gina esami įstatymai. Lietuvoje yra daug skriaudžiamų vaikų šeimose, kuriose girtaujama ir smurtaujama. Valstybinės vaiko apsaugos institucijos kartu su savivalda, privalo daug aktyviau dirbti, kad kiekvienas toks atvejis būtų išaiškintas, perduotas teismui. Tik teismas gali pripažinti, jog konkreti šeima, ar konkreti mama, ar tėvas nesugeba tinkamai pasirūpinti savo vaiku ir jo tėvystės teisės turi būti apribotos arba atimtos.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į Garliavos įvykius 2009 metais?

Lietuvos žaliųjų partijos nuomone, rezonansinius įvykius turi vertinti visų pirma teisinės institucijos. Garliavos tragedija atskleidė rimtas Lietuvos teisėsaugos institucijų, pirmiausiai – Generalinės prokuratūros ir policijos darbo spragas. Tos spragos iki šiol neužtaisytos: generalinis prokuroras „kišeninis“, jo darbo 2014 m. ataskaitos nepatvirtino Seimas, nei Garliavos, nei kitos rezonansinės bylos iki šiol neištirtos.

Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į dvikalbių – lietuviškų ir lenkiškų gatvių pavadinimų lentelių legalizavimą Vilniaus regione bei lenkiškų vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase lenkiškais rašmenimis.

Tai yra dirbtinai sukurta problema tų jėgų ir politikų (Lietuvoje – dažniausiai save dešiniaisiais vadinančių), kurie nesuinteresuoti gerais mūsų santykiais su strategine partnere Lenkija. Tokie politikai, suprasdami, ar ne, bet atstovauja tiesiogiai Rusijos interesus. Rusija itin nesuinteresuota, jog mūsų regione tvyrotų ramybė ir nebūtų įtampos.

Lietuvos ir Lenkijos dvišalė sutartis numato, jog ir Lenkijos lietuviai, ir Lietuvos lenkai savo dominuojamose gyvenamosiose vietovėse galėtų rašyti dvikalbius gatvių pavadinimus, taip pat numatyta teisė rašyti pavardes savo kalbos rašmenimis. Lenkijos pusė savo įsipareigojimus vykdo: Punske ir kitose lietuvių dominuojamose vietovėse yra užrašai lietuvių kalba, pasuose Lenkijos piliečiai lietuviai gali, jei nori rašyti pavardes lietuviškos abėcėlės rašmenimis. Lietuva savo sutarties  įsipareigojimų nevykdo.

Mūsų ryšiai su Vakarų Europa nusitęsia būtent per Lenkiją.  Dujų, elektros jungtys su kontinentine Europa Lietuvai yra gyvybiškai svarbios ir galimos tik per Lenkiją. Todėl Rusija nesuinteresuota mūsų gerais santykiais su Lenkija. Turime užtikrinti, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų geri, rastume sutarimą, išvien veiktume  bendruose projektuose. Turime pamiršti revanšistines ambicijas ir tapti, galų gale, tikrais europiečiais.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į įvykius Ukrainoje, Maidano protestus ir Ukrainos integraciją į ES?

Lietuvos žaliųjų partija palaiko Ukrainos žmonių siekį gyventi demokratinėje valstybėje, kurios vadovai nebūtų tvirtoje Rusijos įtakoje. Lietuvos žaliųjų partija, jos atstovai atvirai ir viešai kritikavo Lietuvos vadovų neveiklumą, sprendžiant Ukrainos krizę bei pasisakė už ryžtingesnius Europos Sąjungos veiksmus  ir  sankcijas Rusijos valdančiajam režimui, kuris tiesiogiai stovi už vadinamųjų separatistų Rytų Ukrainoje. Lietuvos žaliųjų partija taip pat remia ir Ukrainos glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga pagal Laisvosios prekybos ir Asociacijos sutartį. Lietuvos žaliųjų partija taip pat pasisako už visokeriopą paramą Ukrainos žmonėms, kurie kenčia nuo vykstančių karo veiksmų, taip pat – valstybės institucijoms bei gynybos pajėgumams. Lietuvos žaliųjų partija taip pat tvirtai pasisako už kuo skubesnį taikų ir diplomatinį konflikto sureguliavimą. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Linas Balsys yra vienas iš Seimo rezoliucijos dėl Ukrainos iniciatorių.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į Lietuvos kariuomenę, jos struktūrą ir finansavimą?

Lietuvos žaliųjų partijos nuomone, Lietuvos krašto apsaugos biudžetas yra per mažas ir jį reikia palaipsniui didinti. Tačiau nėra abejonių, jog Lietuva vien turimomis karinėmis priemonėmis į tam tikras iškilusias grėsmes efektyviai reaguoti nebūtų pajėgi dėl ekonominės, demografinės bei socialinės padėties, dėl nepakankamų finansinių išteklių karinėms ir nacionalinio saugumo reikmėms suformuoti. Lietuva viena, be partnerių ir sąjungininkų paramos, nėra pajėgi reaguoti ir į grėsmes, kylančias informacinėje erdvėje. Nacionalinį saugumą užtikrina ne vien tik karinės ar kitos nacionalinio saugumo pajėgos. Visų pirma, stipri pilietinė bendruomenė yra nacionalinio saugumo pagrindas, o krizės atveju visų šių elementų susitelkimas, tamprus bendradarbiavimas ir rezistencija bei narystė NATO gali užtikrinti Lietuvos nepriklausomybę.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į Rusijos informacinį karą prieš Lietuvą?

Lietuvos žaliųjų partija mano, kad Rusijos informacinis karas yra sudėtinė ir pakitusioje globalioje visuomenėje vis svarbesnė visų karinių veiksmų dalis. Į priešiškos informacijos sklaidą, propagandą  turi būti pateikiamas adekvatus atsakas nacionalinėje žiniasklaidoje. Deja, ir Lietuvos žiniasklaida, pirmiausia televizijos transliuotojai, prisideda prie šio informacinio karo veiksmų, toliau rodydami savo programose priešišką turinį Rusijos laidų, šovinistinių filmų, šou ir pan. pavidalu. Lietuvos žaliųjų partija taip pat mano, jog draudimai retransliuoti kai kuriuos Rusijos kabelinius kanalus neduos reikiamo efekto, nes visi jie gali būti lengvai prieinami kitais būdais, pvz., per internetą. Atsvarą Rusijos propagandai gali sudaryti tik Lietuvos žiniasklaidos sąmoningumas, objektyvumas, taip pat – didesnis nacionalinių kūrinių procentas nacionalinių transliuotojų eteryje. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys, kartu su žinomais Lietuvos meno kūrėjais rengia atitinkamas įstatymų pataisas.

Ar Lietuvos žaliųjų partija yra prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę?

Lietuvos žaliųjų partija yra vienintelė politinė partija Lietuvoje, siūlanti aiškų ir patikimą kelią į tikrą energetinę nepriklausomybę ir energijos tiekimo patikimumą, visiškai pereinant prie atsinaujinančios energetikos, naudojant išimtinai savus išteklius: biokurą, saulę, vėją, hidroenergiją.

Lietuvos žaliųjų partija yra įsitikinusi, jog atominė elektrinė, kurią bandė „prastumti“ kai kurie politikai, prisidengę energetinės nepriklausomybės šūkiais, Lietuvoje yra neperspektyvi, neatsiperkanti, nekonkurencinga, itin pavojinga branduolinės saugos požiūriu, o politiškai – dar labiau pririšanti Lietuvą prie Rusijos, nes be šios šalies elektros tinklų teikiamo galios rezervo atominė negalėtų funkcionuoti. Švedijos „Gothia power“ kompanijos atlikta studija parodė, jog atominė elektrinė taip pat itin apsunkintų ir pabrangintų Lietuvos bei kitų Baltijos šalių persijungimą nuo Rusijos prie kontinentinės Europos elektros perdavimo tinklų. Dėl šių priežasčių jokio susidomėjimo atomine elektrine nerodo nei kaimynai latviai, nei estai.

Lietuvos žaliųjų partija visada palaikė suskystintų dujų terminalo statybos bei elektros jungčių su Skandinavija ir Lenkija projektus, realiai padidinančius Lietuvos energetinį saugumą.
Lietuvos žaliųjų partija Lietuvai siūlo atkreipti dėmesį į pasaulines tendencijas energetikoje – tobulėjančias ir pingančias atsinaujinančius išteklius naudojančias technologijas, sparčiai augančias investicijas į žaliąsias ir energiją taupančias  technologijas, didėjančią žalios energijos gamybą.  Lietuva turėtų žengti ta kryptimi energetikoje, kuri derintųsi su pasaulinėmis tendencijomis, o ne diegti XX amžiaus technologijas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priklausomybę nuo importuojamų dujų ir elektros  greitai, per kelis metus galima sumažinti būtent padidinant investicijas į atsinaujinančią energetiką ir energijos taupymą. O siūlymas gręsiančio ekonominio karo su Rusija aplinkybėmis sukišti milijardus litų į projektą, kurio pirma kilovatvalandė geriausiu atveju bus pagaminta po 8-9 metų, yra ne tik neracionalus, bet ir nusikalstamas, žlugdantis energetinės nepriklausomybės siekius.

Energija ir taip per brangi. Kaip išgyvensim perėję prie brangios atsinaujinančios energetikos?

Atsinaujinanti energetika nėra brangesnė, nei bet kuri kita. Šį mitą sukūrė iškastinio kuro lobistai, pajutę realią atsinaujinančios energetikos konkurenciją. Jie nutyli, jog ir dujų elektrinės yra remiamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Pvz., Lietuvoje du trečdaliai elektros gamybos rėmimo lėšų nueina visai ne saulės ar vėjo, o Elektrėnų dujinės elektrinės subsidijavimui, nes jos statyba buvo daug kartų brangesnė, nei bet kurios vėjo ar saulės jėgainės.

Pasaulyje susidarė tokia situacija, kai bet kokia dabar statomoje elektrinėje pagaminta elektros energija yra brangesnė, nei rinkos kaina, kurią formuoja elektrinės, pastatytos prieš 20-30 metų valstybės lėšomis. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vyriausybė šiais metais pasirašė sutartį su investuotoju į branduolinės elektrinės HinkleyPoint išplėtimą, pagal kurią visą investicinę riziką į elektrinę prisiima investuotojas. Tačiau po ilgų derybų, įvertinus visus galimus rizikos faktorius, investuotojas gavo garantiją, kad visa naujame reaktoriuje pagaminta elektros energija bus 35 metus superkama už maždaug 39 lietuviškus centus už kilovatvalandę, šią kainą nuolat indeksuojant infliacijos indeksus. Tuo tarpu, pavyzdžiui, analogišku principu remiamų vėjo elektrinių statytojai Lietuvoje pasitenkina 24 ct/kWh kaina, skaičiuojant litais, 12 metų be jokių indeksavimų, vėliau numatant elektros tiekimą rinkos sąlygomis – šiuo metu vidutinė metinė elektros rinkos kaina siekia apie 16 ct/kWh (litais).  Dar maždaug 1-2 ct/kWh kainuotų šių elektrinių balansavimas.

Taigi, jei mes norime vystyti energijos gamybą Lietuvoje, tai mažiausiai elektros kaina dėl to išaugtų vystant būtent atsinaujinančią energetiką. Atsinaujinančią energetiką vystyti galima iš vis nekeliant energijos kainų, jei ji būtų remiama subsidijomis į investiciją, o ne superkamos elektros kainos įsipareigojimais. Taip pat reikia turėti mintyje, kad papildomos sąnaudos atsinaujinančios energetikos vystymui neišeina iš Lietuvos mokėjimų už išteklius ir palūkanas forma, bet sukuria pridėtinę vertę Lietuvoje, naujas ir labiau apmokamas darbo vietas.

Ar atsinaujinanti energetika gali viena užtikrinti Europos ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę ?

Norint pasiekti realią šalies energetinę nepriklausomybę – t.y., energetinį saugumą, reikia ne tik nutiesti elektros energijos perdavimo jungtis su Švedija ir Lenkija bei pereiti nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sinchronizacijos prie Vakarų Europos UCTE sinchronizacijos. Būtina kryptingai ir ryžtingai siekti iškastinio kuro naudojimo bendrame šalies pirminių energijos išteklių balanse mažinimo, apmokestinant jo naudojimą gaminant energiją, tuo pačiu ryžtingai pereinant prie kietosios biomasės, biodujų ir geoterminės energijos naudojimo šilumos gamyboje, efektyviai tam panaudojant vietinius kietosios biomasės išteklius (miškininkystės, medžio apdirbimo pramonės ir žemės ūkio atliekas) ir biodegraduojančių atliekų skaidymosi procese susidarančias dujas. Elektros energijos gamyboje būtina pilnai išnaudoti ir visokeriopai skatinti  vėjo, saulės ir geoterminės energijos potencialo panaudojimą. Įgyvendinus kompleksines priemones – Lietuva galės užsitikrinti energetinį saugumą.

Danija yra įsipareigojusi visiškai atsisakyti iškastinių išteklių naudojimo energetikoje iki 2030 metų. Lietuvoje yra geresnės sąlygos atsinaujinančiai energetikai – santykinai didesni biomasės (medienos atliekų, šiaudų, biodujų) ištekliai, mažesnis gyventojų tankis ir daugiau vietų vėjo energetikai vystyti,  geoterminės energetikos potencialas, didesnis saulėtumas, puikiai išvystytas centralizuotas šilumos ūkis, nutiesus elektros tiltus – puikios energetinių mainų su gretimomis šalimis galimybės.  Todėl Lietuva visiškai pereiti prie atsinaujinančios energetikos gali žymiai greičiau, nei Danija ir kitos panašius ambicingus tikslus išsikėlusios valstybės.

Koks yra Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į komunalinių atliekų deginimą (panaudojimą energijai gaminti)?

Lietuvos žaliųjų partijos nuomone, Lietuvoje pirmiausiai turi veikti efektyvi atliekų tvarkymo politika, kurioje prioritetas teikiamas atliekų susidarymo vengimui, pirminiam rūšiavimui ir jo skatinimui, mechaninių – biologinių apdorojimo įrenginių diegimui. Sėkmingai tai įgyvendinus, mums perspektyvoje  užteks tik vienos atliekų deginimo gamyklos. Deginamos gali būti tik rūšiavimui ir perdirbimui netinkamos atliekos, kurios kaip kietas atgautas kuras gali būti sudeginamos, kad nebūtų vežamos į sąvartyną. Deginimas yra pati paskutinė priemonė, o ne verslo pasipelnymo šaltinis, kaip kai kas mano Lietuvoje. Europos Sąjungos paskelbta „žiedinės ekonomikos“ (angl. Circular economy) koncepcija numato įgyvendinti „nulio atliekų“ principą, smarkiai padidinant perdirbamų atliekų kiekį, kai kuriose srityse iki 90 procentų. Šiuo keliu turi eiti ir Lietuva.

Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į skalūnų dujų žvalgybą ir išgavimą?

Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į tai yra neigiamas. Lietuvos žaliųjų partija, remdamasi Europos ir kitų valstybių mokslininkų nepriklausomais tyrimais, yra prieš skalūninių dujų ir skalūninės naftos gavybai naudojamą hidraulinio ardymo metodą, kurio metu į žemės gelmes kartu su vandeniu pumpuojamos toksiškos cheminės medžiagos, turinčios neigiamą poveikį aplinkai, vandens ištekliams, žmonių sveikatai. Skalūninių dujų žvalgyba ir išgavimas niekaip neprisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės, nes ištekliai bus išgauti ir išgabenti iš Lietuvos užsienio kompanijų taip, kaip atsitiko su lietuviška nafta, ir nemokant jokių, arba mokant simboliškus gavybos mokesčius. Tuo suinteresuotos kai kurios Lietuvoje veikiančios naftos kompanijos bando daryti įtaką įstatymų priėmimui per galimai korumpuotus politikus.

Skalūnų dujos ir nafta nėra mums reikalinga, nes tai ir brangi, ir itin aplinkai bei žmonių sveikatai pavojinga  technologija. Dėl šių priežasčių hidraulinis ardymas ir skalūnų dujų bei naftos gavyba yra uždrausta Prancūzijoje, o JAV (kur skalūnų dujos išgaunamos masiškai jau dešimtmetį ir yra pakankamai duomenų tyrimams atlikti) Niujorko valstija paskelbė nepriklausomų ekspertų išvadas apie pavojų sveikatai ir, tuo remdamasis, valstijos gubernatorius uždraudė „frackingą“ šioje valstijoje.

Energetinę Lietuvos nepriklausomybę užtikrins jungtys su Švedija ir Lenkija, dujų terminalas ir atsinaujinančių išteklių panaudojimas, todėl investicijų nukreipimas į kitas sritis, tame tarpe į skalūnų žvalgybą ir gavybą, gali pakenkti energetinės nepriklausomybės ir saugumo siekiui.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į Konstitucijos pakeitimą, įtvirtinant, kad leidimas žemės gelmių naudojimui galėtų būti suteikiamas tik referendumu?

Lietuvos žaliųjų partija laikosi nuostatos, jog toks reikalavimas neturėtų būti įtvirtintas Konstitucijoje. Dėl kiekvieno žvyro karjero skelbti referendumą būtų absurdiška.  Referendumo įstatymas aiškiai nurodo, jog svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, to pakanka. Jei koks nors žemės gelmių naudojimo projektas būtų valstybinės svarbos, turėtų didelį poveikį aplinkai, pvz., nacionalinio masto skalūnų dujų ir naftos gavyba, referendumą būtų galima inicijuoti. Tačiau daug svarbiau turėti labai griežtus ir žemės gelmes bei žmonių gerovę ir sveikatą saugančius įstatymus, griežtai reglamentuojančius ūkinę veiklą tokiose srityse, kaip naftos ir dujų gavyba, chemijos pramonė ir pan.

Ar Lietuvos žaliųjų partija yra vien kritikuojanti neekologinius projektus partija? Kokie yra pagrindiniai LŽP siūlymai Lietuvai?

Lietuvos žaliųjų partija laikosi nuomonės, jog tik platus ir kompleksinis perėjimas prie žaliosios ekonomikos gali padėti suklestėti, sukurti daug naujų darbo vietų, padaryti Lietuvą konkurencingą pasaulyje.

Lietuvos žaliųjų partija turi daugybę siūlymų, kurie padėtų efektyviau spręsti aplinkos taršos, socialinės nelygybės, švietimo, sveikatos sistemos ir kitų sferų problemas. Viena kertinių programinių nuostatų – tvari plėtra, kuri derina ne tik aplinkosauginį, bet ir ekonominį bei socialinį augimą. Mūsų siūlymus galima rasti partijos programoje, kurią rasite: http://www.lzp.lt/apie-partija

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į sveikatos apsaugą Lietuvoje. Ar reikalinga sveikatos reforma?

Lietuvos žaliųjų partijos nuomone, sveikatos apsauga Lietuvoje šiandien nėra pakankamai išvystyta. Esame įsitikinę, kad sveikatos apsaugoje suteikiant paslaugas turi vyrauti teisingumas ir lygiateisiškumas, o pilietis turi būti aktyvus sveikatos apsaugos sistemos dalyvis. Esame už tai, kad pinigai sektų paskui ligonį, o paslaugos kaina atitiktų kokybę. Ligų prevencijai, šeimos, bendruomenės, visuomenės sveikatos saugojimui ir stiprinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Taip pat pasisakome už tai, kad privačios ir valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos taptų lygiateisiškomis, o sveikatos apsaugos finansavimas būtų skaidrus. Esame įsitikinę, jog sveikatos apsauga negalima ir be sveikos gyvensenos įpročių ugdymo ir puoselėjimo, aktyvaus poilsio kultūros ir sveiko gyvenimo būdo skatinimo.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į švietimo ir mokslo sistemą Lietuvoje: popamokinės veiklos problema, studentų krepšelio problema, aukštųjų mokyklų reforma?

Lietuvos žaliųjų partija yra įsitikinusi, jog jau mokyklose būtina diegti profesinio orientavimo sistemas, skatinti moksleivių suvokimą, kokias kompetencijas jie galės įgyti skirtinguose aukštojo mokslo sektoriuose ir kaip vėliau jas panaudoti. Neformalus ugdymas turi būti prieinamas. Profesiniame mokyme reikalinga paruošti profesinio ugdymo sektoriaus strategiją, orientuotą į dabartinius (dabar reikalingus) darbo rinkos specialistus ir jiems keliamų reikalavimų poreikius, organizuoti kasmetinę nuolatinę reviziją ir atnaujinimą. Aukštosiose mokyklose studijų programose kurti atskirus modulius, leidžiančius studijų adaptuotą programą, įgalinti seniau baigusiems aukštąjį mokslą įgyti naujų kompetencijų ir įgūdžių, reikalingų rinkoje. Mokymo ir studijų programose turi būti įtrauktas nukreiptus į verslumo gebėjimų ugdymas.  Sukurti mokestinių lengvatų, subsidijų ir paskolų paketą jaunimui, pradedančiam pirmąjį verslą.

Aukštojo mokslo finansavimas turi būti valstybinės svarbos reikalas ir ši veikla būtų prilyginta ilgalaikei investicijai, o ne trumpalaikio pelno siekimui. Todėl švietimo įstaigų tinklas bei švietimo politika turi būti aiškios valstybės švietimo politikos dalis, o ne perleistas „menamai“ aukštųjų mokyklų konkurencijai. Įsipareigojame gerbti ir puoselėti Konstitucijoje įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos principą, nes tik laisvoje nuo politinės įtakos terpėje gali gimti laisva mintis ir formuotis laisva, kritiškai mąstanti ir nepriklausoma asmenybė. Valstybė neturi smulkmeniškai reguliuoti aukštųjų mokyklos veiklos. Kontrolė turi būti orientuota į galutinės veiklos rezultatą. Prieš nustatant tokio finansavimo prioritetus, būtina kritiškai įvertinti studijų programas tarptautiniame kontekste, kad studentai gautų tik kokybiško mokslo paslaugas, o aukštasis mokslas būtų laisvai prieinamas visiems, norintiems ir gebantiems studijuoti. Studijų krepšelių sistema turi būti keičiama ar naikinama, nes ji neskatina studijų kokybės. Studijų sistema turi būti orientuota į kokybę, o ne į kiekybę, į asmenybės tobulėjimą ir visuomenės bei valstybės interesų tenkinimą, skatinanti tarptautiniu mastu patrauklias bei į ateities technologijas ir iššūkius orientuotas studijų programas.

Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į Lietuvių emigraciją bei imigraciją iš trečiųjų (ne ES valstybių narių) šalių?

Lietuvos piliečių emigracija yra didelė problema, daranti žalą mūsų valstybei, kadangi emigravo ir tebeemigruoja pirmiausiai kvalifikuoti darbininkai, meistrai, inžinieriai, gydytojai – vyksta „protų nutekėjimas“. Nuo to kenčia Lietuvos ekonomika, tapo sunku rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, pvz., vykdyti namų renovacijos projektus, kurie yra vienas iš Lietuvos žaliųjų partijos prioritetų. Lietuvos žaliųjų partija laikosi nuomonės, jog tik ryžtingi vyriausybės veiksmai , kuriant galimybes dirbti ir uždirbti Lietuvoje gali padėti grąžinti emigrantus. Lietuvos žaliųjų partija mano, jog deramas specialistų rengimas ir profesinis mokymas, bendradarbiaujant su darbdaviais, galėtų padėti problemą išspręsti. Taip pat būtina pritraukti kuo daugiau inovatyvios, žaliosios ekonomikos investuotojų į Lietuvą, kurie pasiūlytų daug kvalifikuotų darbo vietų ne tik darbininkams, bet ir aukštųjų technologijų, IT specialistams. Kardinaliai pertvarkius sveikatos apsaugą, galime tikėtis susigrąžinti medicinos gydytojus ir personalą.

Lietuvos žaliųjų partija nuosaikiai žiūri į imigraciją iš ne ES šalių, laikosi bendrų ES nuostatų. Imigracija srityse, kur neturime savų darbuotojų, arba, kur galime pritraukti protus iš kitų valstybių – sveikintina. Imigracija, susijusi su ekonominiais pabėgėliais – turi būti reguliuojama. Geriau padėti vargstančioms šalims atsigauti savo šalyse, nei masiškai priimti iš jų ekonominius  bėglius.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į jaunimo nedarbo problematiką Lietuvoje bei visoje ES ir jos mažinimą?

Jaunimo nedarbas yra viena opiausių problemų visoje  Europos Sąjungoje, o Lietuvoje – ypatingai, nes pagal jaunimo nedarbo rodiklį esame vienoje paskutinių vietų Europoje. Mažesnės galimybės susirasti tinkamą darbą gimtinėje verčia nemažai jaunimo emigruoti, vos baigus mokslus aukštojoje ar vidurinėje mokykloje. Lietuvos žaliųjų partija laikosi nuomonės, jog  būtina keisti specialistų rengimo sistemą Lietuvoje, skatinti tas sritis, kurių specialistų labiausiai trūksta, turėti artimiausių dešimties metų viziją, kuo labiau į specialistų rengimą įtraukti darbdavių atstovus, kurti lankstesnę darbo rinką. Lietuvos žaliųjų partija ypatingai akcentuoja būtinybę sudaryti kuo palankesnes sąlygas jauniems žmonėms pradėti savo verslą – atleisti nuo mokesčių pirmuosius trejus metus, teikti nemokamas konsultacijas ir specialistų iš mokesčių inspekcijos priežiūrą, aktyviau siūlyti rinkos galimybes pradedančiojo verslo sukurtiems produktams ar paslaugoms. Lietuvos žaliųjų partija mato dideles perspektyvas jaunam ir išsilavinusiam jaunimui pasireikšti, dirbti ir uždirbti daugelyje žaliosios ekonomikos bei energetikos sričių, nes tai yra tos sritys, kurios ateityje sudarys Europos ir Lietuvos augimo pagrindą.

Koks yra Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į visas finansines problemas, pensijų, atlyginimų dydžio siekimas, veiksmų planas siekiant ES vidurkio (vieni mažiausių ES atlyginimai, pensijos didesnės tik už rumunų ir bulgarų)?

Viena nemaloniausių Lietuvos valdančiojo elito, įskaitant aukščiausius šalies vadovus, ydų – besaikis noras skolintis iš užsienio. Todėl Lietuvos žaliųjų partijos šūkis – „Baikim skolintis, pradėkim dirbti!“. Tuo norime parodyti, jog skolinimasis tam, kad  grąžintume anksčiau paimtas paskolas, o paskolos tiesiog pravalgomos – yra nepriimtinas. Taip, nei viena valstybė neišsiverčia be skolinimosi, tačiau svarbiausia, kam tie pinigai skirti. Lietuvos žaliųjų partijos nuomone, skolintis reikia tik tam ir tik tiek, kas gali padėti šalies ūkiui atsigauti, sukurti vertę, kuri dar ilgai tarnaus žmonėms, investicijoms į ilgalaikius ir atsiperkančius projektus, pvz., žaliosios energetikos instaliacijos  (vėjo, biokuro, saulės jėgainės, informacinių interneto technologijų plėtra ir pan.). Lietuvos žaliųjų partija taip pat laikosi nuomonės, jog šalies ekonomiką pavyks atgaivinti tik pradedant nuo vietinės – miesto, rajono, „savo kiemo“ ekonomikos. Todėl Lietuvos žaliųjų partija remia vietinę gamybą ir vietinį vartojimą. Jei vietoje užaugintos daržovės ar mėsa bus vietoje ir parduodamos bei suvartojamos, nereikės taršaus transporto, prekės bus šviežesnės ir pigesnės. Jei biokurą gamins to miestelio smulkūs verslininkai, kuriame jis bus sukūrenamas, tame miestelyje atsiras dešimtys ar šimtai naujų darbo vietų.

Norint padidinti atlyginimų, pensijų dydį reikia išlaisvinti verslą iš perteklinio reguliavimo, nustatyti tokį bendrą visų mokesčių lygį, kad netrukdytų augimui, kad apsimokėtų dirbti ir daryti verslą – ir smulkų, ir didelį.

Valstybės perteklinis reguliavimas, nustatytos prievolės, draudimai, ilgos, neefektyvios procedūros, perteklinė kontrolė nieko, išskyrus žalą verslui, žmogui ir valstybei, neduoda. Papildoma našta tenka valstybei, kuri eikvoja išteklius šioms funkcijoms vykdyti, palaikomas  neefektyvus ir išpūstas valstybės valdymo aparatas. Sumažinus valstybės valdyme dalyvaujančių tarnautojų ir darbuotojų skaičių per pusę, būtų galima lengvai atsisakyti ir perteklinių, nereikalingų ar žalingų funkcijų ir reguliavimo. Darbo jėgos apmokestinimo lygis turi būti žymiai sumažintas, o pajamos į valstybės biudžetą padidėtų dėl bendro ekonominio augimo.

Darbdaviai irgi turėtų būti socialiai atsakingi ir mokėti adekvatų atlyginimą, nepiktnaudžiauti savo padėtimi. Esant poreikiui, ši sritis galėtų būti ir reguliuojama kartu nuėmus perteklinę mokestinę naštą ir perteklinį reguliavimą. Taigi, tai būtų savotiškas susitarimas tarp valstybės ir verslo.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į Lietuvos mokestinę sistemą?

Lietuvos žaliųjų partijos požiūriu, visi mokesčiai turi tarnauti tvariai plėtrai – ekonominis augimas, tausojanti aplinka ir žmogui palanki socialinė aplinka. Mokesčiai taip pat turi skatinti perspektyviausių ūkio šakų, tokių kaip aukštosios ir žaliosios technologijos, ekologinė žemdirbystė, smulkieji amatai ir paslaugos, plėtrą.

Mokestinėje sistemoje turi būti nustatomas maksimalus bendras visų mokesčių lygis, kad įvedant vienus mokesčius būtų naikinami ar mažinami kiti mokesčiai, atsisakoma neefektyvių mokesčių. Bendras visų mokesčių lygis galėtų būti ne didesni nei 50 proc., kai pvz., dabar vien gyventojų bendras apmokestinimo lygis sudaro virš 67 proc. Konkretūs bendro mokestinio lygio dydžiai turėtų būti platesnės diskusijos visuomenėje ir valstybėje objektas.

Pirmiausiai turi būti mažinami mokesčiai darbui, o mokestinė sistema turi būti orientuota į kvalifikuotos darbo jėgos skatinimą, kad būtų kuo daugiau žmonių, galinčių gerai uždirbti ir pragyventi iš savo darbo ir kompetencijų. Taip mažėtų ir socialinė atskirtis, nes mažėtų skurdą patiriančių žmonų, kitaip nei dabar, kai mokestinė politika orientuota į visų nuskurdinimą.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į Lietuvos ir ES regioninę politiką, investicijų į Lietuvos regionus (kaimiškąsias vietoves) pritraukimą, darbo vietų kūrimą?

Lietuvos žaliųjų partijos vienas iš tikslų yra pasiekti, kad ekologinis ir aplinką tausojantis ūkininkavimas taptų prioritetine žemės ūkio šaka, visapusiškai skatinant įvairių jo formų vystymąsi. Siekiant patenkinti vietos rinkos vartotojų poreikius, reikia, kad ekologiniai ūkiai sudarytų ne mažiau, kaip 20 proc. visų ūkių skaičiaus, užtikrinant sąžiningą ekologinio ūkininkavimo ir ekologinių produktų gamybos sistemą, koncentruojant jų veiklą tik smulkiuose ir vidutiniuose šeimos ūkiuose, užtikrinant valstybės ir Europos Sąjungos paramą jiems.

Norint užtikrinti racionalią žemdirbystės plėtrą, reikia sudaryti palankias verslo sąlygas žmonėms, besiverčiantiems žemės ūkiu, ekologiniu ūkininkavimu, maisto produktų gamyba ir realizavimu bei kitais kaimo verslais. Siekiant sumažinti kaimo sektoriuje dirbančių žmonių pajamų priklausomybę nuo stambių perdirbėjų įmonių bei prekybos centrų diktato, reikia aktyviai skatinti ūkininkų kooperaciją, tiek produkcijos perdirbimo, tiek jos realizavimo srityje, užtikrinant valstybės ir Europos Sąjungos paramą šiai sričiai. Reikia ypač skatinti jaunų žmonių pritraukimą į kaimą per įvairias valstybės ir Europos Sąjungos paramos programas, tuo pačiu gerinant arba sukuriant naują ir patrauklią žmonėms socialinę, sveikatos apsaugos, švietimo ir ikimokyklinių įstaigų infrastruktūrą, plačiai panaudojant tam tikslui vietines bendruomenes ir jų iniciatyvas.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į klimato kaitą, siūlymai ES ir ne ES šalims?

Lietuvos žaliųjų partija nuosekliai palaiko ES pozicijas dėl klimato kaitos, pritardama Europos žaliųjų partijos (European Green Party) siūlymams dėl daug ambicingesnių tikslų tiek CO2 dujų išmetimo srityje, tiek energijos vartojimo mažinimo, tiek efektyvumo  bei atsinaujinančių išteklių didinimo srityse. (Ši informacija lengvai prieinama internete, raktiniai žodžiai European Green party, Climate change, goals). Šiuo metu ES vadovų tarybos patvirtinti tikslai nėra ambicingi, Lietuvos vadovybė, deja, neparodė jokio noro padaryti Lietuvą lydere šioje srityje. Tam turime puikias sąlygas, jau dabar esame pasiekę iki 2020 m. mums nustatytą atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo užduotį. Siekdami ambicingesnių tikslų klimato kaitos srityje, galime turėti ir nemažos naudos, nes tai reikštų labai gerai atsiperkančias investicijas į naujas technologijas ir žinias. Parduodama savo žinias ir išmanymą (know-how), Lietuva galėtų gauti didelių pajamų. Lietuvos žaliųjų partija taip pat laikosi nuomonės, jog ES nustatyti šiltnamio dujų emisijos, energijos  efektyvumo ir atsinaujinančios energetikos naudojimo tikslai būtų privalomi ir nustatyti kiekvienai šaliai pagal tos šalies konkrečią situaciją.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į smulkųjį verslą?

Lietuvos žaliųjų partija mano, kad turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos smulkiajam verslui – jį pradėti ir plėtoti, nes jis sukuria didžiąją dalį  BVP net ir labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Smulkus verslas greta ekonominių dar sprendžia ir socialines problemas – žmogus ar su šeimos nariais ar bendraminčiais turėtų galimybę užsiimti verslu netrukdomas, neprašant pašalpų iš valstybės, išlaikant savo žmogiškąjį orumą ir leidžiant jam realizuoti savo idėjas bei sumanymus, neužkraunant jam nepakeliamos naštos – mokesčių, reguliavimo, patikrinimų, biurokratizmo, dirbtinių barjerų, monopolistų ar oligopolistų sudaromų kliūčių laisvai veikti. Lietuvos žaliųjų partija laikosi nuomonės, kad smulkusis ir didelis verslas veikia nelygiomis sąlygomis, todėl smulkaus verslo palaikymui būtina pagalba iš valstybės įvairiomis formomis – mokestinių lengvatų, lengvatinio finansavimo, mažiau reguliavimo ir reikalavimų pradedant ir plėtojant verslą, o taip pat konsultacinės pagalbos tiek verslo pradžioje, tiek augimo stadijoje. Tai ypač svarbu sprendžiant jaunimo nedarbo problemą, nes jaunimas drąsiau imasi naujos veiklos, turi didesnę motyvaciją, bet neturi pakankamai realiai veiklai reikalingų žinių ir patirties.

Atskirais atvejais galima taikyti kitų šalių sėkmingąją praktiką – savisamdos atveju visai atleisti nuo mokesčių, nuo ataskaitų teikimo ir kitų nebūtinų reikalavimų, nes toks žmogus neprašo iš valstybės, o pats užsidirba pragyvenimui, nesukuria administracinės naštos ir išlaidų valstybei, vykdant kontroliuojančias funkcijas.

Kodėl Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys atsisakė būti Dalios Grybauskaitės patarėju?

Linas Balsys dirbo vyriausiuoju prezidentės patarėju bei spaudos tarnybos vadovu pustrečių metų, taip pat aktyviai dalyvavo D. Grybauskaitės rinkimų kampanijoje 2009 m., savo, kaip visuomenės pasitikėjimą turinčio žurnalisto dalyvavimu nemažai prisidėdamas, kad žmonės patikėtų D. Grybauskaitės siūlomomis idėjomis – nepritarimas atominei elektrinei, žaliosios energetikos plėtra, socialinis teisingumas, pasižadėjimas nekarpyti pensijų dėl krizės, teismų ir prokuratūrų sistemos reforma. L. Balsys taip pat iš pradžių tikėjo, jog  atėjusi į valdžią D. Grybauskaitė šias idėjas tikrai pradės įgyvendinti ir  L. Balsiui, kaip patarėjui ir bendražygiui, bus galimybė prisidėti prie jų realizavimo. Deja, greitai paaiškėjo, jog tai tebuvo tik viešiesiems ryšiams ir reitingams skirti pažadai. Pensijos D. Grybauskaitės pritarimu buvo apkarpytos,  prezidentė taip pat labai greitai pakeitė savo nuomonę dėl atominės elektrinės, nepasistūmėjo nei teismų, nei prokuratūros reforma, atvirkščiai – nebuvo ištirta nei viena rezonansinė visuomenę sukrėtusi byla. Paaiškėjo, jog D. Grybauskaitės tikslas yra ne reformos Lietuvai,  o kuo aukštesni asmeniniai reitingai, įtakos išlaikymas bei poveikis Seimui, Vyriausybei ir nepriklausomai žiniasklaidai. Negalėdamas taikytis su telefoninės teisės bei „skaldyk ir valdyk“ vadovavimo metodais, L. Balsys viešai pareiškė, jog toliau nebegali kartu dirbti ir pasitraukė. Vėliau prisijungęs prie Lietuvos žaliųjų partijos ir tapęs jos pirmininku, L. Balsys ir toliau principingai laikosi nuostatos, jog asmeniniai interesai ir ambicijos neturi lemti politikų veiksmų. Lietuvos žaliųjų partijos šūkis – „ Už švarią aplinką ir švarią politiką“ – reiškia nesitaikstymą su nepotizmu, politine ir moraline korupcija, už skaidrumą ir atvirą dialogą visais, net pačiais nemaloniausiais klausimais.

Koks Lietuvos žaliųjų partijos požiūris į Konstitucijos pakeitimą, draudžiantį pardavinėti Lietuvos žemę užsieniečiams?

Referendumo dėl žemės iniciatyva parodė, kad Lietuvos žmonės šiandien nesijaučia saugūs, jie yra praradę pasitikėjimą seniai būtinus saugiklius dėl žemės pardavimo turėjusia įvesti valdžia. Žmonių keliami klausimai ne tik turi būti atsakyti, bet ir padaryta viskas, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijoms žeme. Tačiau Lietuvos žaliųjų partijos nuomone,  draudimas pirkti žemę užsieniečiams neišspręs problemos, nes šie jau ir taip perka ją per savo statytinius, Lietuvoje įregistruotas įmones.  Žemės pardavimo problemą reikia spręsti protinga saugiklių sistema, kad įvairūs spekuliantai, savi ar užsienio, negalėtų supirkti didelių kiekių žemės ir paskui ja manipuliuoti. Saugikliai turi užtikrinti, jog žemę įsigis tik tikrai toje šalyje gyvenantys, realiai ūkininkaujantys žmonės, tarp jų – ir kitų ES šalių piliečiai. Dabartiniu metu  galiojantys Seimo  priimti saugikliai yra gerokai pertekliniai, apsunkinantys pirmiausiai paprastų Lietuvos piliečių galimybę disponuoti savo turtu.