Pastarieji metai tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje buvo kupini naujų iššūkių: koronaviruso pandemija, vis intensyvesnė klimato kaita, visuomenę sudrebinusios ekologinės nelaimės. Visi šie reiškiniai turės įtakos tolesniam valstybės vystymuisi. Kokią ateities viziją Lietuvai numato Lietuvos žaliųjų partija? Kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir kokias sritis laiko prioritetinėmis, teiraujamės jos pirmininko Remigijaus Lapinsko.
– Kokios svarbiausios jūsų atstovaujamos partijos vertybės?
– Lietuvos žaliųjų partijos pamatinis ideologijos ir veikimo principas yra balanso ir darnos paieška tarp valstybės interesų (pačia plačiausia prasme, turint galvoje jos ūkį, mokesčius, gynybą, valdymo sistemą, teisėtvarką ir t.t.), žmonių (jų bendruomenių, interesų grupių,) ir gamtos (vėlgi – pačia plačiausia prasme). Labai svarbu pažymėti, kad esame vienintelė politinė jėga, kuri nuo pat savo veiklos pradžios 2011 m. nuosekliai ir nuoširdžiai siekė įtvirtinti gamtos ir aplinkos apsaugą, jos interesus kaip lygiavertį ir privalomą politinės diskusijos elementą.
Kalbant paprastai, priimdami bet kokį sprendimą mes visuomet įvertiname, ar nuo jo nenukentės gamta. Jei matome, kad gali taip nutikti, ieškome geresnio būdo suderinti visus tris klausimo aspektus. Pavyzdžiui, galbūt planuojamas gamybinis kompleksas netinka tam tikrai teritorijai, tačiau puikiai galėtų veikti už poros kilometrų. Labai svarbu pabrėžti, kad Lietuvos žaliųjų partija nėra draudimų partija: mes siekiame pažangos, palaikome ūkio ir verslo plėtrą. Tačiau visada reikalaujame įvertinti planuojamos veiklos pasekmes, t. y. iš anksto numatyti teigiamus ir neigiamus aspektus, juos įvertinti ir imtis priemonių, kad situacija nepablogėtų.
Dar kuriant Lietuvos žaliųjų partiją buvo suformuoti jos veikimo principai, išgrynintos veiklos gairės. Ši politinė partija – tai pozityvizmo, kūrybos, vystymo partija. Mes visada vadovaujamės mokslo įrodymais ir argumentais, kai vertiname veiklos planus, procesus ar įvykusius faktus. Siekiame sujungti teoriją ir praktiką, todėl labai vertiname, skatiname ir inicijuojame mokslo ir verslo, mokslo ir praktikos bendradarbiavimą įvairiose srityse.
– Kokią krypti Lietuva turėtų pasirinkti, kad įgytų konkurencinių pranašumų?
– Atviras mąstymas, domėjimasis naujausiais pasiekimais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje leidžia mums „iš toliau“ matyti Lietuvą ir turėti ateities Lietuvos viziją. Esame įsitikinę, kad elgiantis kūrybiškai, bet atsakingai, Lietuva gali tapti puikia naujų, švarių ir žalių technologijų vystymo aikštele, taip užtikrinant puikią čia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę. Kad tai įmanoma, savo veikla esame pademonstravę realiai: Lietuva yra viena sparčiausiai atsinaujinančią energetiką vystančių valstybių Europoje ir pasaulyje, o šios veiklos praktiniame įgyvendinime ir politikos formavime jau daugiau kaip penkiolika metų dalyvavau pats.
Europos Sąjungos ateitis – žiedinė ekonomika. Todėl turime išmokti gyventi, vartodami mažiau gamtinių išteklių, perdirbdami antrines žaliavas, saugodami ir gausindami bioįvairovę. Akcentuojame pirminį rūšiavimą, kaip pagrindą tokiai ateities ekonomikai, juo labiau, kad įgyvendinus mūsų pasiūlytas sistemines atliekų tvarkymo srities reformas, tai gyventojams ir apsimokės, nes atliekų tvarkymą atpiginsime.
– Kokios valstybės veiklos sritys, jūsų nuomone, turėtų būti prioritetinės?
– Viena svarbiausių valstybės funkcijų – užtikrinti savo piliečiams socialinį teisingumą, kurį mes suprantame ne tiesiogiai ir primityviai „visiems po lygiai“, o sukuriant, palaikant ir užtikrinant vienodas galimybes. Jokiu būdu neneigiant visų kitų teisių ir laisvių svarbos, akcentuojame tris labai svarbias sritis, kurios daro esminę įtaką Lietuvos piliečių gyvenimo kokybei. Tai teisė į išsilavinimą, sveikatos apsaugą ir teisingumą. XXI amžiaus vertų standartų nustatymas šiose srityse ir tinkamas jų sisteminis, kokybinis užtikrinimas turi būti pirmaeilis valstybės rūpestis.
Deja, kol kas mes matome labai netolygias valstybinio vidurinio išsilavinimo galimybes, kurios priklauso nuo gyvenvietės dydžio ar regiono, mokyklos vadovo ar atskirų mokytojų kompetencijos ar dalykinių savybių, o pati mokytojo profesija, turinti būti prestižine ir labiausiai gerbiama, deja, tokia nėra. Valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje mes matome nesibaigiančias eiles pas gydytoją, o iš kitos pusės – nepakankamus gydytojų atlyginimus ir motyvaciją dirbti, ypač regionuose. Paskutinės policijos reformos taip pat paliko gyventojus regionuose be tam tikro saugumo jausmo. Jau pasigirsta kalbų apie būtinybę steigti „ūkininkų savigynos būrius“. Akivaizdu, kad ir viešojo saugumo srityje yra didelių problemų. Atmetant populizmą, reikia pripažinti, kad ir teismų sistemoje, kuri visų pirma turėtų užtikrinti teisingumą, jau seniai situacija nėra ideali. Lietuvos žaliųjų partija yra įsitikinusi, kad šių sričių finansavimas „likutiniu“ principu yra visiškai nepriimtinas ir turėtų būti keičiamas, tuo pat metu keičiant valdymo principus ir gerinant kontrolę.
– Koks jūsų požiūris į verslą ir ekonomikos skatinimą?
– Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų yra verslumo ugdymas, siekis, kad ypač jauni žmonės, mąstydami apie savo ateitį, matytų nuosavą verslą ir jo vystymą kaip vieną iš ateities galimybių. Gebėjimas ieškoti ir rasti nišą verslo mozaikoje, „dirbti sau“, galėjimas tapti atsakingu už save, savo šeimą ir darbuotojus turi būti aukštai vertinamas ir skatinamas, nes tai yra tiesus kelias į valstybės klestėjimą ir visuomenės stabilumą. Tačiau reikšdami tokį požiūrį mes visada pabrėžiame socialinę verslo atsakomybę. Mums, žaliesiems, tai reiškia ne tik sąžiningai mokamus mokesčius, tačiau ir nuoširdų įstatymais neaprašytą, tačiau žmogiškai suprantamą ir logiškai paaiškinamą rūpinimąsi savo darbuotojais, bendruomene, gamta ir aplinka, visai Lietuvai ir jos visuomenei svarbiomis iniciatyvomis. Tai turi tapti gyvenimo norma, vienu iš darną užtikrinančių visuomenės aspektų, o politikai, be abejo, turi nustoti kaltinti verslą ir verslininkus dėl visų valstybės nesėkmių.
– Kartais esate painiojami su kita žaliųjų vardą nešiojančia politine jėga – Ramūno Karbauskio partija. Ar tarp jūsų yra kokių nors sąsajų? Ar vis dėlto neturite nieko bendro?
– Lietuvos žaliųjų partija niekada nesusijungė su šiuo metu valdžioje esančia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Su kuo susijungė ši politinė jėga ir ar susijungė, mums nežinoma. Mus labai aiškiai skiria praktinis požiūrio į gamtos ir aplinkos apsaugą aspektas. Pastarieji ketveri „valstiečių” valdymo metai aiškiai atskleidė jų abejingumą aplinkosaugai ir tai buvo pademonstruota daug kartų. Valstybinių miškų valdymo reforma, paniekinant miškininko profesiją ir priverstinai išvarant šimtus profesionalų iš valstybinių miškų sistemos, valstybinių miškų metinės kirtimo normos padidinimas, įsitvirtinęs plynasis miškų kirtimo būdas, padarytos klaidos planuojant medienos gamybą ir pasiūlą, kas lėmė didžiulius, šimtais tūkstančių kietmetrių medienos matuojamais nuostolius. Visa tai tapo akivaizdžiu nekompetencijos ir „žaliosios apgavystės“ įrodymu.
Nors aplinkosaugos sistema formaliai buvo reformuota, nebuvo ir iki šiol nėra užkirstas kelias ekologinėms nelaimėms ir aplinkos teršimui. Išryškėjo visiškai formalus „valstiečių” požiūris į gamtos teršimą, dažniausiai permetant atsakomybę savivaldai. Aplinkos ministerija ir du „valstiečių” paskirti aplinkos ministrai lyderystės demonstruoti nesiekė.
Kitas svarbus aspektas – požiūris į taršą žemės ūkio sektoriuje. „Valstiečių” požiūrį puikiai atspindi buvusio žemės ūkio ministro pavyzdys, kai šis dėjo savo parašą ant leidimo išvežti mėšlą ir srutas iki pat gruodžio 31 dienos, neatsižvelgiant į faktą, kad įšalusi ar permirkusi dirva tokiu metu jokių maistinių medžiagų nepasisavina ir visos „trąšos“ melioraciniais kanalais nuteka į Lietuvos upes ir ežerus. O sistemos, realiai kontroliuojančios trąšų importą, pardavimus, apskaitą ir naudojimą, kurią turėtų įtvirtinti trąšų įstatymas, Lietuvoje realiai nėra. Galbūt todėl, kad „valstiečių” partijos pirmininko R. Karbauskio bendrovė yra vienas didžiausių trąšų importuotojų, pagautas įvežant „nešvarias“, „praskiestas“ trąšas, taip siekiant išvengti ES muito mokesčio.
– Kokie jūsų atstovaujamos politinės jėgos pranašumai?
– Nors mes – viena jauniausių politinių jėgų, esame pasiruošę prisiimti atsakomybę už ateities Lietuvą. Mąstydami ne politinių ketverių metų kategorijomis, bet turėdami ilgalaikę viziją ir per tuos devynerius metus nuo įsisteigimo kaupdami politinę patirtį, dalyvaujame šių metų Seimo rinkimuose kaip subrendusi, aiškias pažiūras demonstruojanti politinė jėga. Nesame buvę valdžioje nacionaliniu lygiu, tačiau net ir tokiose pozicijose buvome aktyvūs ir darėme teigiamą įtaką Lietuvos energetikos, aplinkosaugos, regioninės plėtros politikai.
Politinės darbotvarkės žinojimas, aiškus suvokimas Lietuvos ir visos Europos žaliojo konteksto, pasiruošimas praktiniais veiksmais spręsti Lietuvos žmonių problemas yra mūsų išskirtinis bruožas. Tai, kad su Lietuvos žaliųjų partija į rinkimus žengia akademikai, mokslų daktarai, verslininkai, savo sričių profesionalai, atliktais darbais įrodę gebėjimą vadovauti pokyčiams, problemų sprendimui yra įrodymas, kad Lietuvos žaliųjų partija yra verta ir Lietuvos žmonių pasitikėjimo.
Politinė agitacija.
