Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas stebisi Aplinkos ministerijos siūlymu po gaisro gesinimo Alytuje didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį praleisti pro „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginius ir išleisti į Nemuną.
„Dėl to fakto, kad paleidus nuo taršos net juodą vandenį per biologinius valymo įrengimus bus užmuštos nuotėkas valančios bakterijos ir tie įrengimai ne tik neišvalys šio užteršto vandens, bet ir bus sugadinti, tiesiog užmerkia akis. Vadinasi, ne tik užterštas gaisro gesinimo vanduo, bet ir visos miesto nevalytos nuotekos pradės tekėti į Nemuną“, – perspėja LŽP pirmininkas. Jo teigimu, vanduo, kuriuo buvo gesinamos degančios padangos, susikaupė pastato rūsiuose ir pradėjo sunktis, pamažu teka į gruntinius vandenis. Skaičiuojama, kad avarijos metu į Nemuną jau ištekėjo apie 145 tūkst. kubinių metrų nevalyto vandens. Rūsiuose per parą vanduo nusėda maždaug 8 cm. „Laikas spaudžia. Ministerijoje gūžčiojama pečiais, bet juk visada geriausia atsakomybę perleisti kitiems, šiuo atveju Alytaus ekstremalių situacijų komisijai, kuri ir turi tarti galutinį žodį išgirdusi tokią rekomendaciją „iš viršaus“. Aplinkos ministras aiškina esą tyrimai padaryti, nieko tragiško nėra, gaisro gesinimo vandenyje tik cinkas viršija normas. Tačiau ar tikrai? Nereikia būti specialistu, kad suprastum, jog jei nuo pajuodusio vandens, kaip teigia Alytaus meras, sklinda galvą svaiginantis kvapas, vanduo yra tikrai pavojingai užterštas. Tai pavojinga, greičiausiai – toksinė atlieka, kurią privalu tvarkyti pagal tokioms atliekoms keliamus reikalavimus, o ne naudotis pigiausiai kainuojančia išeitimi“, – sako R.Lapinskas.
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai? Juose yra bioaktyvus dumblas, t.y. dumblo bakterijos „valgančios“ teršalus, kuriuos išleidžiame buityje: muilą, riebalus, maisto likučius, kitaip tariant, lengvai besiskaidančias organines medžiagas. Bet ne kancerogeninėmis medžiagomis, metalais užterštą vandenį. Šis gaisro gesinimo metu užterštas vanduo sutrikdys biologinio valymo įrenginių veikimą:didžioji dalis bakterijų žus ir viskas baigsis tuo, kad ne tik užterštas vanduo, bet ir viso miesto nuotekos nevalytos tekės į Nemuną.
„Ką su vandeniu daryti? Atsakyti negaliu. Panašu, kad tvirtai teigti negali nei Aplinkos ministerija, nei vietinė Ekstremalių situacijų komisija, kuriai pavesta priimti sprendimą, nei mokslininkai, kuriems trūksta duomenų. Bet sprendimas yra ir turi būti surastas. Tam turi būti sutelkti visi šalies žmogiškieji ir technologiniai resursai. Ir greitai. Nes kaip teigia Alytaus meras, per betoniniu rūsius kenksmingas vanduo jau dabar sunkiasi į gruntą, o tai gresia gruntinių vandenų ir šulinių tarša. Deja, bet panašu, kad centrinės valdžios olimpinė ramybė šioje situacijoje neapleidžia…“ komentuoja Ieva Budraitė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja, Žaliosios politikos instituto direktorė.
LŽP pirmininkas klausia, kodėl vis dar palikta šią situaciją spręsti vien Alytaus ekstremalių situacijų komisijai, kodėl šios situacijos neperima neperima aukščiausiasis lygmuo, darydamas išvadą, kad visa šios istorijos eiga tik patvirtina, kad Lietuva nėra pasirengusi tokio masto ekologinėms nelaimėms.
Savo neapdairumu sukeltas problemas gamtos sąskaita sprendžiamos per dažnai… Jau keletą metų daugiau nei pusė vandens telkinių ir upių neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Vandenį teršia žemės ūkio veikla (pertręšiant dirvas), sausinant žemę (melioracija), statant hidroelektrines ir tvenkiant upes, vis dar leidžiant sau miestuose ir gyvenvietėse turėti netvarkingus nuotekų valymo įrenginius. O kur dar netikėtos avarijos. Metas tai sustabdyti. Kol ne per vėlu.
Apie situaciją Alytuje plačiau ir Ievos Budraitės komentaras LNK žinių reportaže: https://lnk.lt/…/zinios-pradeti-valymo-darbai-sudegus…/78576
