Europoje pirmaujame pagal atsparios vaistams tuberkuliozės paplitimą. Tokios formos gydymas valstybei kainuoja šimtą kartų daugiau nei įprastos. Medikai vis garsiau ėmė kalbėti apie priverstinį kai kurių sergančių tuberkulioze pacientų gydymą. Šias kalbas jau palaiko ir politikai, pradėję teikti įstatymų projektus dėl priverstinio tuberkuliozės gydymo.
Buvusi poetų liga
Tuberkuliozė, kitaip dar vadinama „džiova“ – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija, perduodama oro lašeliniu būdu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti šia bakterija, o apie 10 proc. užsikrėtusiųjų suserga.
Egzistuoja ne tik aktyvi, bet ir slaptoji tuberkuliozės forma, kuri sudaro 90 proc. visų susirgimų. Šiuo atveju asmuo yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau bakterijos nėra aktyvios ir nesukelia jokių ligos simptomų. Nors infekcija kitiems asmenims neperduodama ir esamu momentu, atrodytų, didelio pavojaus nekelia nei pačiam žmogui, nei aplinkiniams, beveik 5-15 proc. visų užsikrėtusiųjų slaptąja tuberkulioze vis tiek anksčiau ar vėliau suserga aktyviąja jos forma ir tampa pavojingi aplinkiniams.
Šios ligos plitimui įtakos turi ne tik socialinės priežastys – alkoholio vartojimas, skurdas, nepakankama mityba, bet ir netinkamas sergančiojo požiūris į šią ligą. Nesigydantis ar nesilaikantis gydymo režimo asmuo – infekcijos ir vaistams atsparios tuberkuliozės šaltinis.
„Jeigu tarp mūsų artimųjų ar draugų yra sergantis tuberkulioze žmogus, tikimybę susirgti šia liga turime ir mes, todėl yra būtina ne tik keisti požiūrį į šią ligą, bet ir griežtinti sergančiųjų atvira tuberkulioze asmenų kontrolę“, – sako Joana Tamkevičiūtė, Lietuvos žaliųjų partijos Sveikatos komiteto koordinatorė, rengianti mokslinį darbą apie atsparios vaistams tuberkuliozės gydymą. Lietuvos žaliųjų partija ketina teikti įstatymo projektą dėl priverstinio sergančiųjų tuberkulioze gydymo.
Gydymas anksčiau ir dabar
Anksčiau tuberkulioze sergančiųjų gydymas nebuvo griežtai kontroliuojamas. Ar sergantysis vaistus išgėrė, buvo tik sergančiojo reikalas. 1993 m. PSO tuberkuliozę paskelbė pasauline problema, o tuberkuliozės kontrolę – prioritetine veikla. Ji patvirtino tiesiogiai stebimo standartizuoto gydymo strategiją (DOTS- Directly Observed Treatment Standartised). PSO rekomenduojama DOTS strategija Lietuvoje pradėta įgyvendinti 1998 metais, tačiau tuberkuliozės epidemiologinę būklę sunkina didėjantis tuberkuliozės mikobakterijų atsparumas vaistams nuo tuberkuliozės.
Trumpiausias tuberkuliozės gydymas trunka šešis mėnesius, jo kaina yra apie 1000 eurų. Jei ligoniai nebaigia gydymo, organizme išlikę tuberkuliozės sukėlėjai gali tapti atsparūs vaistams: vystosi vadinamoji dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė. Dauginio atsparumo vaistams tuberkulioze sergantiems ligoniams išgydyti reikia mažiausiai dvejų metų, o gydymas gali kainuoti nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Nebaigusiems dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės gydymo ligoniams gali išsivystyti itin vaistams atspari tuberkuliozė, kuriai gydyti yra vos keli vaistai. Itin vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas trunka metų metus ir kainuoja daug daugiau nei 100 tūkst. eurų, o garantijų, kad ligonis pasveiks, nėra.
„Asocialūs žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, nesirūpina savo sveikata, net ir pajutę ligos požymius nesikreipia į medikus. Taip liga užleidžiama, o susirgę tokie asmenys nerodo noro pasveikti, laikytis higienos reikalavimų, todėl gydymo rezultatai dažniausiai būna prasti, be to, užkrečiami šeimos nariai, aplinkiniai žmonės. Joks žmogus neturi teisės kenkti kitiems. Tikrai įmanoma tokius asmenis apgyvendinti vienoje vietoje ir skirti tinkamą priežiūrą“, – mano J. Tamkevičiūtė.
Šiuo metu egzistuojanti diagnostikos metodika nėra labai tobula, žmogus turi atvykti pas gydytoją sužinoti tyrimų atsakymus maždaug po pusantro mėnesio. Kai kurie pacientai, kuriems visai nerūpi jų sveikata ir galimos diagnozės, pamiršta apie tai, kad turėtų grįžti, sužinoti diagnozę ir dar pradėti apie metus laiko trunkantį gydymą. Nors šiuo metu egzistuoja sergančiųjų tuberkulioze motyvacinė programa – atėję gauti vaisto, jie gauna maisto ir kitų prekių, tačiau tai jų jau nemotyvuoja kasdien vykti pasiimti tabletės.
Pernai mūsų spaudoje buvo pasirodę publikacijų apie vieno tokio tuberkulioze sergančio paciento „gaudymą“, jis keliavo iš vienos šalies į kitą, jo ligos forma buvo atvira ir jis atsisakė gydytis. Galiausiai kažkurioje Skandinavijos šalyje jį pradėjo gydyti, nes ten veikia priverstinį tuberkulioze sergančių asmenų gydymą apibrėžiantys įstatymai.
Užsikrėtimo baubas
Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kalba, kosti ar čiaudi. Priklausomai nuo aplinkos, taip išskirti mikrobai ore gali išlikti kelias valandas. Žmogus, įkvėpęs tuberkuliozės bakterijomis užteršto oro, gali užsikrėsti. Tuberkulioze suserga ne visi. Organizmas linkęs kovoti su infekcija, bet tik tuo atveju, jei jis stiprus. Jeigu imunitetas nusilpęs, ligos sukėlėjas jį puola.
Esant tokiai didelei užsikrėtimo grėsmei, gal ir normaliai skamba mintys apie sergančiųjų izoliavimą ir priverstinį gydymą? Rusijos iniciatyvinės grupės „Pacientų kontrolė“ advokacijos specialistas Andrej Skvorcov sako, kad toks požiūris – tai tiesus kelias į tam tikrų pacientų kolonijas ir trėmimus į salas ar kitas negyvenamas vietas. „Kai sveikatos apsaugos sistema nenori leisti pinigų pacientų motyvavimui gydytis, tada imasi panašių priemonių“, – sako A. Skvorcov.
Tuberkuliozė Lietuvoje
Lietuvos tuberkuliozės registro ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2012 m. užregistruoti 1274 nauji plaučių tuberkuliozės atvejai. Naujų plaučių tuberkuliozės su dauginiu atsparumu vaistams atvejų išgydymo rezultatai nuo 2004 m. iki 2010 m. išlieka panašūs: apie 30 proc. pacientų nutraukia gydymą, apie 20 proc. miršta.
2013 metų Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktoje 2011 metų ataskaitoje pagal antituberkuliozinių vaistų atsparumo (dauginio atsparumo) isoniazidui ir rifampicinui tarp naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų Europos sąjungos/Europos ekonominei erdvei priklausančiose šalyse Lietuva yra antra šalis, pirmauja Rumunija. Iš 507 tokių atvejų Europos regione Lietuvoje gyvena – 111 žmonių, Rumunijoje – 117.
Priverstinis gydymas viską išspręs?
Kol kas Lietuvos žaliųjų partija aktyviai diskutuoja apie naujojo įstatymo projekto dėl priverstinio tuberkuliozės gydymo niuansus. Tačiau jau dabar Sveikatos komiteto korodinatorė Joana Tamkevičiūtė žino, jog būsimo įstatymo projekto akiratyje bus žmonės, sergantys atsparia vaistams tuberkulioze.
„Šiuo metu nėra sąlygų laikinai hospitalizuoti asmenis, kurie vengia gydymo, iki bus gautas teismo sprendimas priverstiniam gydymui. Tai yra tik vienas iš kabliukų, kuriuos reikia keisti šiuo metu galiojančiuose įstatymuose. Priverstinio gydymo tikrai nereikia tiems, kurie suvokia daromą žalą aplinkiniams, biudžetui ir sau. Deja, tokie ne visi, siekiant apsaugoti aplinkinius, mažinti biudžeto išlaidas ir išgydyti patį sergantįjį vienintelė išeitis yra būtent toks gydymas“, – įsitikinusi J. Tamkevičiūtė.
Kitų šalių sprendimai
Pasak Latvijos ŽIV/AIDS žmonių interesus ginančios organizacijos vadovo Aleksandro Molokovskio, priverstinis aktyvios tuberkuliozės formos gydymas ir tokių ligonių izoliavimas yra, buvo ir bus. Jis pabrėžia, kad toks gydymas taikomas tol, kol žmogus gali užkrėsti kitus. Tai yra valstybinio reguliavimo klausimas, apibrėžtas dar 2005 m. Ministrų kabineto potvarkiu.
Venspilio savivaldybės Cepliši mieste yra speciali ligoninė, kur gydomi tokie pacientai. Ten yra 70 lovų. Atsižvelgiant į tai, kad per metus Latvijoje sergančiųjų registruojama gerokai mažiau nei mūsų šalyje (2012 m. – 780 žmonių), gydymo galimybės jų šalyje geresnės. Todėl laiške Aleksandrs Molokovskis buvo lakoniškai drąsus – „dėl tuberkuliozės gydymo problemų neturime“.
Moldovos nevyriausybinės organizacijos „Credinta“, dirbančios infekcinėmis ligomis sergančiųjų pacientų teisių gynimo srityje, atstovas Denis Marucha pabrėžė, kad jų šalyje pernai buvo priimta administracinė atsakomybė už atsisakymą gydytis tuberkulioze. Taip pat šalyje veikia priverstinio gydymo praktika. Matyt, sistema veikia gerai, nes D. Marucha dar negirdėjo jokių atgarsių apie tai, pasipiktinę pacientų ar jų artimieji į jo organizaciją nesikreipė.
J. Tamkevičiūtė sako, kad įstatymas dėl priverstinio gydymo turės keisti ir gydymo sąlygas. Politikė įsitikinusi, kad esamą problemą reikia spręsti ieškant sprendimų. Šiuo metu vadinamieji problemiški pacientai, kurie nenori gydytis, vežami į Alytaus tuberkuliozės ligoninę, nes ten yra sąlygos, paprastai sakant, nepabėgti. Vadinamųjų lovų ten gerokai mažiau nei Latvijoje, nors pacientų mūsų šalyje yra beveik dvigubai daugiau.
Šaltinis: http://www.vlmedicina.lt/2014/01/ar-prasides-lietuvoje-priverstinio-tuberkuliozes-gydymo-era/2/
