Kitas Druskininkų miesto veidas arba ko reikia saugotis geriausiame Lietuvos kurorte?

  • Post category:Naujienos

Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis 

Vasaros sezonas jau seniai baigėsi, Druskininkų miesto gatvės ištuštėjo nuo užsienio valstybių bei Lietuvos turistų spiečiaus. Negirdėti ir vaikų klegesio, nes įvairios vasaros stovyklos baigėsi su rugsėjo 1-ąja. Labai tuo džiaugiuosi, kad ir kaip keistai kažkam atrodytų. O džiaugiuosi ne todėl, kad tapo daug ramiau vaikštinėti rudeninių lapų nuklotomis gatvėmis romantikos pasiilgusiems piliečiams. Džiaugiuosi todėl, kad sumažėjus poilsiautojų sumažėjo nelaimingų atsitikimų grėsmė, bet ši tikimybė visiškai nepakito vietinių gyventojų atžvilgiu.

 

Tikriausiai jau susidomėjote apie ką aš čia samprotauju? Paaiškinti galiu labai greitai ir paprastai. Prieš porą savaičių, spalio 19 d., visą Lietuvą sukrėtė Kauno Petrašiūnų mikrorajone įvykusi nelaimė, kai į šulinį įkrito ir beveik parą šaltyje praleido 10 metų berniukas, gali pasikartoti bet kada ir bet kurioje Lietuvos vietoje – taip pat ir Druskininkuose. Tik per stebuklą gyvas liko šių metų liepą į atvirą kanalizacijos šulinį įkritęs 2 metų berniukas. Medikų pagalbos praėjusių metų vasarą prireikė sostinės Liepkalnio gatvėje į neuždengtą šulinį įkritusiam 10 metų vilniečiui. O štai 50 metų Veprių (Ukmergės r.) gyventojui krytis į kanalizacijos šulinį šių metų rugpjūtį baigėsi mirtimi.

Akylai po kojomis stebėti, ar nėra atvirų šulinių, turėtų kiekvienas druskininkietis ar miesto svečias, nuklydęs bent metrą nuo „Druskininkų rezervato“ – naujai renovuotų gatvių.

Kalbos apie Druskininkų kurorte esantį „rezervatą“ sklando ne tik tarp miestelėnų, bet ir svečių iš kitų miestų ir užsienio. Dar vasarą į mane kreipėsi pasipiktinę poilsiautojai iš Klaipėdos, kad Druskininkuose nėra saugu vaikštinėti ir grožėtis gamtos teikiamais privalumais. Svečiai skundėsi, kad vaikštant paupiais ir paežerėm, nutolusiais nors keliasdešimt metrų toliau nuo miesto centro, kitaip vadinamo „rezervato“, po kojomis žioji atviri vandentiekio bei kanalizacijos šuliniai, o pačioje miesto širdyje, papūtus stipresniam vėjo gūsiui, nuo apleistų daugiaaukščių pastatų ant žmonių galvų krenta stiklo šukės.

Reaguodamas į miesto svečių skundus ėmiausi aktyvių veiksmų šiai susidariusiai pavojingai situacijai išsiaiškinti. Išnaršiau svečių išvardintas vietas bei kitas neįvardintas Druskininkų miesto teritorijas ir galiu konstatuoti faktą, kad miesto teritorijoje yra daug apleistų pastatų ar inžinerijos įrenginių, kurie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei.

Telefonu kreipiausi į UAB „Druskininkų vandentiekis“ prižiūrinčią miesto vandentiekio ir vandenvalos trasas, pranešdamas apie Gailiūnų gatvėje esančius atvirus vandentiekio trasų šulinius. Galiu tik pasidžiaugti, kad per parą buvo uždengti visi nurodyti atviri šuliniai.

Taip pat UAB „Druskininkų vandentiekis“ administraciją informavau apie atvirą lietaus vandens surinkimo šachtą, esančią Baltašiškės gatvėje, bei apie apleistas atviras šachtas, esančias miškelyje, prie „Eglės“ sanatorijos tvenkinio. Deja, sulaukiau atsakymo, kad šie apleisti įrenginiai yra ne jų, o UAB „Druskininkų komunalinio ūkio“ kompetencijos zonoje. Tuomet telefonu informavau UAB „Druskininkų komunalinio ūkio“ administraciją apie šias problemines vietas. Man buvo pažadėta išsiaiškinti, na, o aš vis dar laukiu to pažado išsipildymo.

Kad Druskininkų kurorte papūtus stipresniam vėjui ant galvų gali kristi ne tik rudeniniai lapai, bet ir stambios stiklo šukės, įsitikinau išėjęs apsidairyti prie buvusių sanatorijos „Nemunas“ pastatų. Papūtus stipresniam vėjui, šalia manęs iš antrame aukšte esančio pažeisto lango stiklo atskilo ir visai šalia po kojomis nukrito stambus stiklo gabalas. Kažin, kaip man būtų pasibaigęs šis vakarinis pasivaikščiojimas, jeigu būčiau ėjęs 20 centimetrų arčiau pastato. Avariniai ir žmonių sveikatai bei gyvybei pavojingi pastatai nėra net aptverti tvora ar apsaugine juosta, kad žmonės nesilankytų tose teritorijose. Taip pat ir neįrengti jokie įspėjamieji ženklai.

Kita probleminė vieta yra tarp Neravų gatvės 29 numeriu pažymėto daugiabučio namo ir Šiltnamių gatvės, anksčiau buvusioje šiltnamių bendrovės teritorijoje esantis apleistas ir griūvantis pastatas, greta kurio žioji neuždengti ir apleisti kanalizacijos šuliniai. Pastato durys bei langai yra atviri ir bet kas gali pakliūti į jo vidų, kur ant žmonių bet kuriuo metu gali užgriūti perdangos ar vidinės pastato sienos. O juk nuo šio pastato vos už 150 metrų, šalia Neravų g. 29 daugiabučio yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė.

Pačiame miesto centre, visai šalia Registrų centro Druskininkų filialo, „benamių prieglauda“ bei alkoholikų ir narkomanų pasilinksminimo „tašku“ tapę, anksčiau „Draugystės“ sanatorijos buvę korpusai bei valgykla jau seniai atkreipia miesto svečių dėmesį, kaip viena iš nepatraukliausių miesto vietų.

Tai, ką išvardinau, yra tik ilgo sąrašo pradžia ir patys akivaizdžiausi pavyzdžiai, o jų Druskininkų kurorte būtų galima vardinti dešimtis, o gal net ir šimtus.

Neapsikentęs esamos situacijos, raštu kreipiausi į Druskininkų miesto merą Ričardą Malinauską, Druskininkų savivaldybės tarybos narius bei Druskininkų savivaldybės administracijos direktorę Vilmą Jurgelevičienę ragindamas imtis atitinkamų veiksmų bei keisti susidariusią pavojingą situaciją.

Belieka konstatuoti faktą, kad gražiausias Lietuvos kurortas gali nevaržomai didžiuotis savo nepriekaištingu titulu tik Druskininkų savivaldybės leidžiamame reklaminiame leidinyje. O realybė, deja, akivaizdžiai atsilieka nuo reklaminio savaitraščio pateikiamos kurorto vizitinės kortelės.

Belieka viltis, kad pasibaigus vasaros sezonui ir nužydėjus iščiustytiems gėlynams, visas dėmesys ir puikiai surenkamas „pagalvės mokestis“ bus skirtas miesto gyventojų ir svečių saugumui ir sveikatai užtikrinti.

Visiems miesto gyventojams bei svečiams linkiu gražaus rudens bei neįkristi į paspęstus spąstus.

Šaltinis: Druskininkų naujienos