Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ištirti, ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) užsakymu vykdyti miško kirtimai pasienyje su Baltarusija galėjo būti susiję su valstybės turto iššvaistymu, piktnaudžiavimu įgaliojimais bei aplinkosaugos pažeidimais.
VSAT užsakymu bendrovė MB „Bush hunter“ atliko didelės apimties medžių kirtimo darbus Kapčiamiesčio seniūnijoje, pasienio ruože ties Nemunu. Viešojoje erdvėje paskelbtoje informacijoje įmonės vadovas nurodė, kad pelnas gaunamas iš medienos, nors su VSAT buvo pasirašyta neatlygintinų paslaugų sutartis.
„Turime rimtų abejonių, ar šie darbai buvo atliekami teisėtai, skaidriai ir proporcingai. Jei valstybinė žemė ir valstybės turtas – brandžių medžių mediena – buvo perduoti privačiai įmonei už neatlygintinas paslaugas, tai turi būti vertinama kaip galimas valstybės turto iššvaistymas“, – teigia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Teisiniai prieštaravimai
Teisininkė Emilija Švobaitė, pažymi, kad VSAT ir rangovo pateikiami paaiškinimai dėl darbų pobūdžio bei apmokėjimo – prieštaringi.
„VSAT viešai teigė, kad MB „Bush hunter“ darbus pasienyje atliko „neatlygintinai“, tačiau pats rangovas aiškina, kad pelnas gaunamas iš parduotos medienos. Po oficialaus partijos kreipimosi, VSAT nurodė, kad buvo „apklaustos kelios įmonės“, tačiau atsisakė atskleisti, kaip ir kokiu pagrindu pasirinkta MB „Bush hunter“, ar buvo skelbiamas konkursas, ir kokiais kriterijais remtasi.
Matome požymių, kad galimai pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, o atlygį suteikus mediena – ir Baudžiamojo kodekso 184 ar 228 straipsniai, kalbantys apie turto iššvaistymą ir piktnaudžiavimą tarnyba“ – teigia E. Švobaitė.
Abejonės dėl pasienio juostos ribų ir aplinkosaugos pažeidimų rizika
Lietuvos žaliųjų partija taip pat kelia klausimą, ar kirtimai buvo vykdyti tik pasienio juostoje, ar tam buvo išduoti leidimai.
„Iš VSAT partijai pateiktų atsakymų matyti, kad kai kur pasienio juosta galėjo būti išplėsta iki 100–200 metrų, tačiau nėra aišku, nei kokia ji tiksliai buvo, nei ar toks plotis buvo patvirtintas Vyriausybės nutarimu, kaip to reikalauja teisės aktai” – aiškina E. Švobaitė.
Partija prašo prokuratūros įvertinti, ar kirtimai nepažeidė Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų reikalavimų bei nebuvo atlikti šlaituose, kurių nuolydis viršija 15°, kur plynieji kirtimai draudžiami.
„Kaip liudija vietos gyventojai, pasienio stebėjimo kameros stovi ant smėlio kopų, kurias iki šiol stabilizavo medžių šaknys. Pašalinus medžius, kopa gali imti slinkti į Nemuną, kartu su visa pasienio infrastruktūra. Tai kelia klausimų ne tik dėl teisėtumo, bet ir dėl valstybės turto apsaugos bei aplinkos rizikų.“, – sako I. Budraitė.
Partija: saugumo stiprinimas negali apeiti teisės
Partija pabrėžia, kad neneigia valstybės sienos apsaugos ir nacionalinio saugumo svarbos, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje, tačiau tai, jos teigimu, negali tapti pretekstu ignoruoti teisėtumo, skaidrumo ir viešojo intereso reikalavimų.
„Nacionalinis saugumas – prioritetas. Tačiau jis turi būti užtikrinamas laikantis įstatymų, atsakingai planuojant veiksmus ir nepažeidžiant ilgalaikių aplinkosaugos ir viešojo turto tausaus naudojimo principų. Būtent todėl kreipėmės į Generalinę prokuratūrą – kad būtų objektyviai ištirtos visos šios situacijos aplinkybės ir įvertinta, ar valstybės institucijos neviršijo savo įgaliojimų.“ – pabrėžia I. Budraitė.
Problema viešojoje erdvėje – nuo pavasario
Apie masiškai kertamus šimtamečius medžius pasienyje Kapčiamiesčio seniūnijoje pirmieji pranešė vietos gyventojai ir portalas „Dzūkų žinios“ dar 2025 m. pavasarį. Situaciją vėliau analizavo LRT televizijos laida „Panorama“, kurioje išryškėjo esminiai VSAT ir rangovo teiginių prieštaravimai.
Lietuvos žaliųjų partija 2025 m. liepos 14 d. kreipėsi į VSAT su oficialiu paklausimu, kuriame išdėstė 17 konkrečių klausimų dėl šių darbų teisėtumo. Gauti atsakymai, partijos vertinimu, buvo neišsamūs ir kai kuriais atvejais visiškai vengė atsakyti į esminius teisinius ir aplinkosauginius aspektus. Tai ir lėmė sprendimą kreiptis į prokuratūrą.
