Nors ir pavėluotai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas byloje C-356/21 stiprina savarankiškai dirbančių asmenų apsaugą.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. 11,6 proc. Lietuvoje dirbančių asmenų vykdė savarankišką veiklą (200,2 tūkst. gyventojų). Per 10 metų šis skaičius išaugo daugiau nei 2 kartus. Fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, 2021 m. deklaravo 2,9 mlrd. EUR pajamų (35,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais), o savarankiškai dirbančiųjų pajamos Lietuvoje per 10 metų išaugo keturgubai. Palyginimui, 2021 m. savarankiškai dirbo daugiau nei 13 proc. 20-64 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų (Eurostat).
Viena iš priežasčių, kodėl savarankiškas darbas Lietuvoje yra populiari užimtumo forma – mažesnis gyventojų pajamų mokestis (GPM). Atkreipdamas dėmesį į šį atotrūkį, 2022 m. lapkritį Pasaulio bankas (PB) pateikė rekomendacijas Lietuvai, kuriomis siūloma pajamas apmokestinti ne pagal rūšį, bet pagal dydį, taip pritaikant mokesčių sistemą modernios ekonomikos poreikiams ir atsisakant pereinamajam laikotarpiui būdingų mokesčių sistemos bruožų. Tokia reforma reikštų esminius pokyčius ir savarankiškai dirbančių asmenų būklei.
Savarankišką darbą skatina tai, kad paslaugų pirkėjai ar klientai neturi išimtinai darbdaviams taikomos atsakomybės, o šalių santykiams nėra taikomos darbo teisės normos. Net kai savarankiškumas šalių santykiuose fiktyvus, savarankiškai dirbantys asmenys negali apsiginti socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų būdu. Ši problema sprendžiama ir kitose Europos šalyse: 2018 m. rudenį, Prancūzijos, Italijos, Suomijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Austrijos, Šveicarijos ir Belgijos kurjerių asociacijos įsteigė tarptautinę kurjerių organizaciją, siekdamos išplėsti socialinę apsaugą ir įtvirtinti kolektyvinius gynybos mechanizmus. Šioje srityje darbuotojų ir socialinės apsaugos poreikis itin išaugo COVID-19 pandemijos metu, kai pristatymo paslaugų paklausa pasiekė rekordines aukštumas. Ir Lietuvoje, 2020 m. „Bolt Food“ kurjeriai surengė akciją, kurią pavadino streiku, provokuodami teisines diskusijas dėl savarankiškai dirbančių asmenų statuso.
Reaguodama į kylančią socialinę įtampą ir gausėjančius nacionalinių teismų sprendimus, kuriais pripažįstami kurjerių darbo santykiai, Europos Komisija 2021 m. pasiūlė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo. Baigiamosiose teisėkūros proceso stadijose esanti direktyva siekia užtikrinti, kad skaitmeninių platformų darbuotojams (lietuviški „Bolt Food“, „Bolt“, „Wolt“, „eTaksi“ ir pan.) būtų pripažintas toks teisinis statusas, kuris atitinka jų faktiškai atliekamą darbą. Tai sveikintinas pokytis, tačiau priėmus šią direktyvą, nuošalėje lieka visi kiti savarankiškai dirbantys asmenys, kurių darbas neapima skaitmeninėse platformose teikiamų paslaugų. Toliau aktualūs išlieka klausimai, ar paslaugų teikimu įvardyti teisiniai santykiai iš esmės nėra darbo santykiai ir kokie apsaugos mechanizmai turi galioti renkantis šią užimtumo formą, tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu.
Savarankiškai dirbančio asmens statusas ir darbuotojo statuso atskyrimas lemia ne tik socialinės apsaugos, bet ir apsaugos nuo diskriminacijos imtį. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas numato atsakomybę darbdaviui, o lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atitinkamai nagrinėja skundus dėl diskriminacijos darbo santykių srityje, tačiau nėra akivaizdu ar šis įstatymas apsaugo savarankiškai dirbančius asmenis.
Vertinant šį klausimą, Lietuvai itin aktuali naujausia ESTT praktika. 2023 m. sausio 12 d. ESTT priėmė sprendimą byloje C-356/21 J.K. prieš TP S.A. Ginčas byloje kilo dėl savarankiškai dirbusio asmens, su kuriuo buvo nutraukta paslaugų sutartis, galimai dėl ieškovo seksualinės orientacijos. 2017 m. gruodį ieškovas ir jo partneris „YouTube“ kanale paskelbė kalėdinį muzikinį vaizdo klipą, skirtą skatinti toleranciją tos pačios lyties poroms. Po dviejų dienų ieškovas gavo elektroninį laišką iš valstybinio transliuotojo „Telewizja Polska“, kuris yra kontroliuojamas Lenkijos dešiniųjų valdančiosios partijos Teisė ir teisingumas („PiS“). Ieškovas 7 metus nuolat teikė audiovizualines paslaugas atsakovui, tačiau pasirodžius minėtam vaizdo įrašui, laišku buvo vienašališkai nutraukta sutartis.
Ieškovas kreipėsi į Varšuvos apylinkės teismą dėl neteisėtos tiesioginės diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos. Šalies teismai Lenkijos antidiskriminacinius teisės aktus interpretavo kaip išimtinai saugančius darbuotojus, turinčius įprastas darbo sutartis, todėl Lenkijos teismas kreipėsi į ESTT prašydamas priimti prejudicinį sprendimą, kuriuo būtų vertinama, ar Lenkijos teisės aktai atitinka 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB (direktyva), nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, pagal kuriuos šios direktyvos nuostatos taikomos „visiems asmenims įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar darbo sąlygoms, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais, įskaitant paaukštinimą“.
Priimdamas sprendimą, ESTT konstatavo, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, tokiems kokiu minėtoje byloje yra ieškovas, taikomi ES kovos su diskriminacija teisės aktai. Teismas išaiškino, kad ieškovo vykdoma veikla yra reali ir efektyvi profesinė veikla, kuria jis asmeniškai nuolat užsiima to paties paslaugų gavėjo naudai, ir kuri jam leidžia visiškai ar iš dalies užsitikrinti pragyvenimą, todėl klausimas, ar galimybės įsidarbinti į tokią darbo vietą sąlygos patenka į direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, nepriklauso nuo to, ar ši veikla kvalifikuojama kaip „darbas pagal darbo sutartį“ arba „savarankiška veikla“, o šios nuostatos, taigi ir šios direktyvos, taikymo sritis turi būti suprantama plačiai.
Darydamas šias išvadas, Teismas vadovavosi generalinės advokatės išaiškinimu minėtoje byloje. Advokatė pabrėžė, kad aiškinant direktyvą, yra draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos laisvė pasirinkti kontrahentą neužtikrina apsaugos nuo diskriminacijos, kai dėl asmens seksualinės orientacijos atsisakoma su juo sudaryti arba atnaujinti sutartį dėl tam tikrų jo paslaugų teikimo vykdant individualią ekonominę veiklą.
Šis reikšmingas ESTT sprendimas, gali padėti siekti veiksmingesnės ir efektyvesnės savarankiškai dirbančių asmenų apsaugos. Iki šiol ginčuose dėl savarankiškai dirbančių asmenų apsaugos, ESTT sistemingai atmesdavo kritiką dėl nacionalinių teisės aktų taikymo. Darbo rinkoje įsitvirtinant naujoms darbo santykių formoms ir darbo santykiams peržengiant įprastines darbo sutarties apibrėžties ribas, svarbu užtikrinti tai, kad socialinė apsauga ir apsauga nuo diskriminacijos būtų vienodai taikoma visiems dirbantiems asmenims. ESTT sprendimas verčia iš naujo įvertinti ir galiojančią Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo redakciją, kuria į nacionalinius teisės aktus buvo perkelta Direktyva 2000/78/EB.
Parengė Emilija Švobaitė, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmininkė ir advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyriausioji teisininkė.
