Diskusijos apie migraciją kelia gana aršius politinius nesutarimus ne tik Lietuvoje. Visame vakarų pasaulyje atsiranda vis daugiau politinių jėgų, kurių pagrindiniai šūkiai remiasi į migracijos stabdymą ir įvairiausių formų sienų statymą. Migrantų pusėn žarstomi žiauriausi kaltinimai – nuo nusikalstamumo didinimo iki islamo radikalizmo ir terorizmo grėsmių.
Lietuvoje kol kas sunku atrasti tokių terorizmo pavyzdžių – tenka pripažinti, kad bandymai įvykdyti teroristinius aktus buvo atlikti vietinių, ultra-dešiniųjų pažiūrų jaunuolių (kaip nepasisekęs Western Union sprogdinimas). Tačiau vienas iš plačiau nuskambančių klausimų – ar darbo migrantai stabdo mūsų atlyginimų augimą?
Ši tema iškilo nacionalinio transliuotojo debatuose. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė palaikė migraciją. Anot laisviečių, papildomos darbo rankos kurs pridėtinę vertę ir skatins ekonominį augimą. O tai, pagal šios partijos liberalią ekonomikos mąstyseną, natūraliai kels visų gyvenimo kokybę. Augs ne tik atlyginimai, bet ir turėsime daugiau resursų iš ko rinkti mokesčius ir mokėti pensijas, išlaikyti savo viešąsias paslaugas.
Tokia laisviečių pozicija atkartoja verslo pozicijas, kad šalyje trūksta darbo jėgos. Tačiau didesnė darbo rinkos konkurencija daugumos darbuotojų tikrai nežavi.
Bene geriausiai šią tendenciją atspindi nereguliuojama platforminių įmonių darbo rinka, kur nauji migrantai be jokių ribojimų greitai įsilieja į kurjerių ir pavežėjų gretas, o įmonėms tai sukuria galimybes mažinti tarifus. Nepaisant infliacijos, platforminių įmonių mokami valandiniai tarifai per pastaruosius metus smuko dėka išaugusio kurjerių skaičiaus. Didelio džiaugsmo augančiu BVP rodikliu kurjerių tarpe tikrai nerasite.
Iš kitos pusės Vytautas Sinica argumentavo, kodėl migrantai yra kalti dėl nepakankamo šalies ekonomikos produktyvumo ir žemų atlyginimų. Kaip pavyzdį jis pateikė „Vilniaus viešojo transporto“ streiką ir po to atsiradusias naujienas, kad Vilniaus viešąjame transporte samdomi Ganos piliečiai. Anot V. Sinicos, tai įrodo, kad įmonės verčiau siunčiasi darbo jėgą iš „egzotinių kraštų“, o ne įdarbina vietinius. Iš politiko teiginių, buvo galima suprasti, kad įmonė atleido streikavusius lietuvius ir pasisamdė Ganos vairuotojus – argi tai ne skandalas?
Dėl ko iš tiesų streikavo Vilniaus autobusų vairuotojai?
„Vilniaus viešojo transporto“ situacija labai gerai atskleidžia migracijos ir verslo dinamikas. Tačiau pradžioje reikėtų pataisyti pono Sinicos pasisakymą. Ganos piliečiai dirba ne toje pačioje įmonėje, kurioje 2022 m. vyko viešojo transporto vairuotojų streikas. Streikas vyko „Vilniaus viešąjame transporte“ (sutrump. VVT), o Ganos piliečiai dirba UAB „Transrevis“ įmonėje. Taip pat, VVT vairuotojams pavyko streiku pasiekti geresnes darbo sąlygas ir įpareigoti įmonę indeksuoti atlyginimus. Be kita ko, atlyginimų kėlimas buvo svarbus ne tik dėl finansinės naudos darbuotojui – tuo siekta pritraukti daugiau vairuotojų, nes dėl personalo trūkumo dabartiniai vairuotojai privalo nuolat dirbti viršvalandžius.
Vis dėlto, vairuotojai ne be priežasties baiminasi, kad jų pastangomis pasiekti rezultatai gali nueiti šuniui ant uodegos. Pagrindinė priežastis – ne užsieniečiai, bet Vilniaus savivaldybės viešojo transporto paslaugų pirkimo sistema. Dar A. Zuoko laikais Vilniaus savivaldybė įvedė laisvą rinką imituojančią sistemą, pagal kurią kas keletą metų transporto bendrovės varžosi siūlydamos pigiausią paslaugų kainą. Būtent dėl to, VVT administracija 2022 m. visomis priemonėmis bandė sustabdyti streiką, nes išpildžius darbuotojų reikalavimus, jų įmonės paslaugų kaina sąlyginai išaugo. O tai reiškia, kad per sekantį konkursą VVT rizikuoja prarasti dalį savivaldybės užsakymų konkurentams – UAB „Transrevis“ ir UAB „Kautra“. Streiko metu net sklido gandas, kad Vilniaus savivaldybės tarybos nariai planuoja atsikeršyti darbuotojams už streiką sumažindami VVT paslaugų krepšelį.
Prieš migrantus pasisakančio politiko akyse Ganos piliečiai tampa atpirkimo ožiu už neveiksnią ir iš esmės socialiai regresyvią Vilniaus viešojo trasporto sistemą. Tačiau net ir atsisakius užsieniečių paslaugų, pagal dabartines vairuotojų darbo sąlygas, vargu ar tai priverstų įmones kelti atlyginimus. Verčiau, šios tiesiog darytų tą, ką darė iki šiol – verstų vairuotojus dirbti viršvalandžius ir taip, neva, užsidirbti didesnį atlyginimo priedą (darbuotojų sveikatos sąskaita).
Sprendimai apsaugoti vietos darbuotojus
Jeigu iš tikrųjų norime palaikyti streikavusius darbuotojus, vienintelė išeitis šioje situacijoje yra ne kaltinti vairuotojus iš Ganos, o užtikrinti, kad darbo sąlygos nebūtų tas dėmuo, kuriuo įmonės manipuliuoja siekdamos mažinti parduodamų paslaugų kainą.
Ponas Sinica iš tikrųjų galėtų šį bei tą nuveikti vairuotojų labui. Pirmiausia, kaip Vilniaus savivaldybės tarybos narys, jis turėtų kelti klausimą dėl Vilniaus viešojo transporto konkurso sąlygų. Jis galėtų siekti, kad vairuotojų iškovotos darbo sąlygos taptų privalomos visoms, viešąsias transporto paslaugas Vilniuje teikiančioms įmonėms.
Varžykitės įmonės kaštų, administracinių išlaidų, transporto ekonomiškumo klausimais, o ne darbuotojų atlyginimų sąskaita! Deja, toks darbas politikui yra kur kas sudėtingesnis, nei nesantaikos tarp vietinių ir užsieniečių skatinimas.
Aušrinė Armonaitė, būdama ekonomikos ir inovacijų ministre, taip pat galėjo šį bei tą nuveikti, siekiant apsaugoti Lietuvos darbuotojus nuo neigiamų migracijos pasekmių. Būdama ekonomikos ir inovacijųministre, ji galėjo prisidėti formuojant valstybės viešųjų pirkimų politiką ir skatinti socialinę atsakomybę tose srityse, kur valstybė gali diktuoti konkursines sąlygas.
Įmonės, kurios nori dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, turėtų pasirašyti kolektyvines sutartis, nustatyti aukštesnius darbo standartus. Deja, nors laisviečiai teigia atstovaujantys žmogaus teises, socialinio teisingumo aspektą jie sistemingai pamiršta.
Tenka konstatuoti, kad tiek viena, tiek kita pusė verčiau užsiima miglos pūtimu – vieni kursto baimes, o kiti siūlo džiaugtis BVP augimu, net jeigu šis stebuklingas rodiklis jums jokių stebuklų neatneša.
Valstybės atstovai iš tiesų turi galią ir priemones apsaugoti mus nuo neigiamų migracijos paskatų. Tačiau tam reikia tiksliai įvardinti problemą – dėl mažų atlyginimų kalti ne užsieniečiai, o neveiksni valstybės ir savivaldos politika, kuri leidžia naudotis migrantų darbu vardan storesnės piniginės interesų.
Jurgis Valiukevičius yra profesinės sąjungos narys, Lietuvos žaliųjų partijos Kauno skyriaus narys
