Atliekų tvarkymas – viena komplikuočiausių ir Lietuvoje vis dar itin prastai tvarkomų sričių, – teigia Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, minint Europos atliekų mažinimo savaitę bendraujantis su Vilniaus gyventojais apie jų atliekų tvarkymo įpročius ir rūšiavimą.
„Perpildyti konteineriai, kurių niekas neskuba išvežti beveik savaitę, ribotos galimybės atsakingai išmesti senas transporto priemonių padangas, tų pačių padangų, baldų kalnai parkuose, daugiabučių namų kiemuose, senuose daugiabučiuose esantys atliekų šalinimo vamzdžiai, kurie nuo pilamo srauto užsikemša, skleidžia nemalonius kvapus, o kaimynui įmetus nuorūką – tampa rimtu pavojumi visiems namo gyventojams. Tai tik kelios vilniečių akis badančios problemos atliekų tvarkymo sistemoje“, – sakė L. Balsys.
Lietuvoje vis dar tik nedidelė dalis atliekų yra išrūšiuojamos ir nukeliauja į perdirbimą. Didžioji jų dalis, kartu su perdirbimui tinkančiomis antrinėmis žaliavomis atsiduria sąvartynuose. Pasak Seimo nario, tokių prastų rezultatų atliekų tvarkyme priežastys slypi netinkamai pasirinktuose prioritetuose.
„Į sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų įvairių atliekų, tačiau, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš jų perdirbama vos 30 proc. Vis dar esame viena iš prasčiausiai atliekas tvarkančių Europos valstybių. Jei visoje Europoje prioritetas yra skiriamas atliekų vengimui ir rūšiavimo kiekvieno gyventojo namuose skatinimui, tai Lietuvoje mes verčiau vežame į sąvartynus, kaupiame kol institucijos paskelbia ekologinę katastrofą, kaip tai šiais metais nutiko su Vilniuje esančia statybinių atliekų aikštele, norime pristatyti didelio galingumo deginimo gamyklų. Prioritetai paskirstomi visai ne ten, kur reikėtų“, – teigė L. Balsys.
L. Balsio teigimu, šiandien turi būti priimti politiniai sprendimai, kurie atliekų tvarkymą padarytų efektyvesnį.
„Šiandien daugelyje savivaldybių gyventojai moka už atliekų išvežimą pagal savo gyvenamąjį plotą, kai kur mokama už name gyvenantį žmogų, tačiau kaip tai atspindi atliekų išvežimo sąnaudas? Nuo namo ar buto dydžio juk nepriklauso susidarantis atliekų kiekis. Logiškiausia būtų, jei rūšiuojantys gyventojai už atliekų tvarkymą mokėtų mažiau. Žmonės, nuo buitinių atliekų atskiriantys stiklą, plastiką, popierių, padaro paslaugą atliekų tvarkymo įmonėms, atliekų vežėjas mažiau buitinių atliekų išveža į sąvartyną, jam nereikia mokėti brangaus sąvartyno mokesčio. Jis iš rūšiuojančio gyventojo gauna naudą, tačiau gyventojas tos naudos visai nejaučia. Jei kiekvienoje savivaldybėje veiktų vieninga mokesčių už atliekas sistema ir būtų įgyvendintas šis principas, į sąvartynus tikrai patektų mažiau atliekų“, – kalbėjo parlamentaras.
Tuo tarpu vienintelė „motyvacinė“ sistema, veikianti kai kuriuose Lietuvos miestuose (pavyzdžiui, Druskininkuose, Lazdijuose) – baudos už neteisingai išrūšiuotas atliekas. Bedrovės „Spinter“ atlikti tyrimai apie tai, kas paskatintų Lietuvos gyventojus rūšiuoti, atskleidė, jog 39 proc. apklaustųjų motyvuotų ekonominė nauda, 33 proc. – įtikintų praktiniai pavyzdžiai apie tai, kas vyksta su išrūšiuotomis atliekomis, o 25 proc. asmenų rūšiuoti paskatintų baudos.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kuriame dirba ir Linas Balsys, šiuo metu peržiūri atliekų tvarkymo įstatymą ir pradeda svarstyti visos atliekų tvarkymo sistemos reformą. Siekiama tiksliau reglamentuoti atliekų, įskaitant ir pavojingas, tvarkymą, peržiūrėti mokesčių už atliekų išvežimą tvarką.
